Birutė Žilytė | | Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2020 m. birželio 1 d.
B. Žilytė gimė 1930 m. Naniškiuose, Panevėžio rajone. 1956 m. ji baigė Grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje (tuometiniame Valstybiniame dailės institute) ir netrukus tapo reikšminga Lietuvos meno figūra. B. Žilytė daugelyje grupinių parodų, surengė dvi asmenines ekspozicijas (parodų rūmuose „Litexpo“ (2008) ir Nacionalinėje dailės galerijoje (2010), sukūrė šimtus iliustracijų bei kitų darbų, tarp jų – estampų ciklus „Anykščių kraštas“ (1961), „Vilnius“ (1966), „Augalai“ (1973–1974), triptiką „Žalgiris“ (1970). Kartu su vyru A. Steponavičiumi sienų tapybos darbais papuošė legendinę Vilniaus kavinę „Nykštukas“ (1964) ir valstybės saugomu kultūros paveldo objektu paskelbtą Valkininkų sanatoriją „Pušelė“ (1969–1972).
Autorė Birutė Žilytė lankosi Vilniaus kavinei „Nykštukas“ skirtoje parodoje DOMUS galerijoje. | Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2019
Geriausiai žinomos autorės iliustruotos knygos – K. Jakubėno „Abėcėlė“ (1958), Petro Cvirkos „Rainiukai“ (1962), Mykolo Sluckio „Nedėkingas ančiukas“ (1964 ir 1967, kartu su A. Steponavičiumi), Aldonos Liobytės „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ (1970 ir 2007), Kosto Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“ (1974 ir 1985) bei Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“ (1989 ir 2007).
1997 m. menininkė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. 2015 m. tapo Nacionalinės premijos laureate, 2020 m. jai suteiktas VDA Garbės profesorės vardas.
„Į Lietuvos meninį gyvenimą Žilytė atėjo 6-ojo dešimtmečio pradžioje kartu su visa grupe tuomet jaunų grafikų, įtvirtinusių naują meninį mąstymą ir plastinę raišką (Algirdas Steponavičius, Albina Makūnaitė, Sigutė Valiuvienė, Vytautas Valius, Aldona Skirutytė, Stasys Krasauskas, Vytautas Kalinauskas ir kt.). Grafikai ši karta grąžino lietuvių liaudies kūrybos nacionalinę savimonę, suteikė jai naują prasmę. Jų formuojama plastinė kalba buvo paženklinta modernumu, stilingu dekoratyvumu, nutolusiu nuo iki tol klestėjusio realizmo.
Išskirtinis Žilytės iliustracijų bruožas – spalvingumas. Dailininkė mėgsta ryškias spalvas (ypač įvairius raudonos atspalvius), dekoratyvius gryno dažo derinius. Spalvų turtingumo ji semiasi iš gamtos, sutirštindama natūroje esančias spalvas iki simbolinio skambesio. Kontrastingais deriniais dailininkė dar labiau pabrėžia lūžtančias plokštumas, sukuria netikėtus optinius reginius. Tokios vaikiškų knygų iliustracijos buvo novatoriškas dalykas ne tik lietuvių grafikoje. (…) Žilytės kūryba formavosi nuosekliai ir kryptingai, veikiama turtingos jos pačios meninės prigimties ir artimos kūrybinės bendrystės su dailininku Algirdu Steponavičium“, – rašo D. Zovienė.
„Vilniaus galerija“ pristato 90 B. Žilytės darbų iš viso jos kūrybinio laikotarpio:
Daugiau apie B. Žilytę sužinosite ir jos darbų pamatysite čia.
