Salvadoras Dali gimė Katalonijoje, Ispanijoje, tiksliau – Figerese, kur šiandien galima rasti nepaprastai įdomų menininko muziejų. E. parduotuvėje 2di.lt galite įsigyti Salvadoro Dali kūrybos albumus ir knygas.
Salvadoro Dali talentas pradėjo skleistis dar vaikystėje. Jis buvo protingas, tačiau labai ugningas vaikas, mėgęs išsiskirti iš minios – turėjo ilgus plaukus, nevengdavo keistai rengtis. Dali ekcentriškumas labai nepatiko jo griežtam tėvui, tačiau abu tėvai palaikė sūnaus kūrybiškumą ir polinkį į meną. Savo autobiografijoje Dali rašė: „Būdamas šešerių norėjau būti virėju. Septynerių norėjau būti Napoleonu. Nuo to laiko mano ambicijos nuolat augo“.
Dali jaunystėje netrūko sunkių išgyvenimų. Pavyzdžiui, būdamas šešiolikos, jis neteko savo motinos, su kuria turėjo labai artimą ryšį. Negana to, jaunuolis manė, kad yra savo mirusio brolio reinkarnacija (tuo jį įtikino patys tėvai).
Pirmąją Dali parodą surengė jo tėvas, kai sūnus dar nebuvo sulaukęs nė 18 metų. Vėliau menininkas išvyko studijuoti į Madridą, kur susipažino su tokiais ispanų kultūros veikėjais kaip Luisas Bunjuelis ar Federico García Lorca. Prieš pat baigiamuosius egzaminus Dali buvo pašalintas iš akademijos už savo viešai reikštą nepasitenkinimą studijomis. Po to, dailininkas išvyko į Paryžių, kur susipažino su kubistu Pablu Pikasu, Dali gerbiamu autoriumi, kuris jam darė didelę įtaką. Ilgainiui Dali susidomėjo futurizmo bruožais, analizavo Zigmundo Froido idėjas.
Skirtingais gyvenimo etapais Dali įkvėpė įvairios meno srovės: renesansas, impresionizmas, kubizmas, jau minėtas futurizmas. Visgi svarbiausiais menininko kūriniais laikomi jo siurrealistiniai paveikslai. Reikėtų pridurti, kad Salvadoras Dali ne tik tapė, bet ir kūrė grafikos, skulptūros darbus, rašė poeziją, paliko autobiografiją. Jo darbuose figūruoja sapnų, pasąmonės, religijos, mokslo, seksualumo ir kūniškumo temos.
1929 metais Dali susipažino su savo mūza ir būsima žmona Gala (Jelena Ivanovna Djakonova), tuo metu ištekėjusia už poeto Polio Eliuaro. Pora susituokė po penkerius metus trukusios draugystės, tais pačiais metais pirmą kartą aplankė Jungtines Amerikos Valstijas. Karo metu pabėgo į jas gyventi, o į Ispaniją sugrįžo 1948 metais.
Be jokios abejonės, Dali žinomas ne tik dėl savo kūrybos, bet ir dėl ekcentriško gyvenimo būdo. Kurdamas jis neretai siekdavo patirti haliucinacijas (tam net atrado savitą būdą, nereikalaujantį jokių pašalinių medžiagų ar svaigalų), žavėjosi Hitleriu, bendravo su žymiausiais to meto kūrėjais, turėjo auginti ocelotą (katinių šeimos plėšrų žinduolį) ir t.t.
Tikėtis suprasti žymųjį kataloną – per drąsu, tačiau skaitant autobiografiją bus lengviau įsijausti į jo beprotišką pasaulį, suvokti jo originalias idėjas. „Slaptas Salvadoro Dali gyvenimas” – tai paminklas, kurį menininkas pastatė pats sau. Knygoje, išverstoje į daugybę kalbų, visiškai nėra kuklumo, užtat ji kupina įtaigiausio nuoširdumo. Autorius su nežabotu humoru ir sąmojingu koketavimu įžūliai, net begėdiškai viešina savo paslaptis. Knyga atskleidžia aistringo menininko, pasirengusio užkariauti pasaulį, kovojančio su tamsuoliškumu, pilkumu ir nihilizmu, didybę.
Dali palikimas – apie 1500 tapybos ir daugybė kitų darbų. Pristatome žymiausius iš jų.
Šis paveikslas laikomas tam tikra nepasitenkinimo pilietiniu karu, vykusiu Ispanijoje, išraiška.
Kairiajame paveikslo kampe degančią žirafą Dali apibūdino kaip vyrišką kosminę, apokaliptinę pabaisą, įspėjančią apie karą. Tuo tarpu dvi moteriškos figūros su matomais poodiniais raumenimis ir iš kūno kyšančiais stalčiais gali būti siejamos su Zigmundo Froido teorijomis – jo žvilgsniu į žmogaus pasąmonės gelmes.
„Tuno žvejyba“ – bene garsiausias dailininko karejeros saulėlydžio kūrinys. Jame dera ne tik siurrealizmo, bet ir daugelio kitų dailės srovių, pavyzdžiui, poparto (atkreipkite dėmesį į pirmame plane trafaretiškai pavaizduotą vyro galvą), elementai. Darbą menininkas dedikavo XIX amžiaus dailininkui Jean Louis Ernest Meissonier, garsėjusiam kovų scenų vaizdavimu. Šį paveikslą Dali laikė vienu ambicingiausių savo kūrinių, jį užbaigti autoriui prireikė dviejų vasarų.
Šiam kūriniui Dali įkvėpė jau minėto psichoanalizės pradininko Z. Froido sapno teorijos. Paveiksle pavaizduota virš akmens sklandanti nuoga dailininko žmona Gala, šalia jos – ore plūduriuojantys vandens lašai, granatos vaisius ir šalia zvimbianti bitė. Iš kairėje paveikslo pusėje pavaizduotos didesnės granatos veržiasi didžiulė raudona žuvis, ryjanti tigrą, ryjantį kitą tigrą. Fone nutapytas dramblys yra iškreipta italų menininko Gian Lorenzo Bernini skulptūros „Dramblys ir obeliskas“ versija.
Kai kurie teigia, kad šis paveikslas galėtų būti savita siurrealistinė evoliucijos teorijos interpretacija.
Po atominių sprogimų Hirošimoje ir Nagasakyje Antrojo pasaulinio karo metu Dali susidomėjo branduoline fizika ir atomo skaidymosi teorijomis. Paveiksle „Sferų Galatėja“ Dali žmonos portretas sudarytas iš tankiai išsidėsčiusių rutulių, simbolizuojančių atomo daleles ir suteikiančių kūriniui trimatį efektą.
Graikų mitologijoje Narcizas garsėjo savo grožiu. Atsisakydamas romantinių santykių jis sudaužė ne vienos jį pamilusios moters širdį. Galiausiai sudužo ir jo paties širdis – Narcizas įsimylėjo savo paties atvaizdą vandenyje. Po jo mirties, toje vietoje išdygo gėlė, pavadinta jo vardu. Paveikslas „Narcizo metamorfozė“ – Dali mito interpretacija.
1929 metais Dali susipažino su savo būsima žmona ir mūza Gala. Paveikslas „Didysis masturbatorius“ buvo sukurtais tais pačiais metais, sakoma, kad jis atspindi menininko erotinę transformaciją nuo pažinties su Gala dienos. Ryškiai geltona erdvė kūrinyje, kaip manoma, yra miegantis Dali. Iš jo galvos išnyra erotinė fantazija – nuoga moteris, prigludusi prie vyriškų genitalijų. Tai – vienas kontraversiškiausių dailininko paveikslų, ganėtinai rimtai žvelgiantis į tai, kas visuomenėje paprastai sulaukia pajuokos.
Visame pasaulyje žinomas „Chupa Chups“ ledinukas Ispanijoje pasirodė dar 1958 metais. O saldumyno logotipą 1969 metais sugalvojo ne kas kitas, o… Salvadoras Dali. Jis šio darbo ėmėsi po to, kai menininko draugas, „Chupa Chups“ įkūrėjas, pasiskundė dailininkui apie produkto įvaizdžio problemas. Nieko nelaukdamas, Dali nupiešė logotipą, kuris naudojamas iki šių dienų, beveik nepakitęs.
Šį kūrinį Dali nutapė 6 mėnesius prieš prasidedant Ispanijos pilietiniam karui, kurį, kaip sakė, numatė pats. Paveiksle vaizduojami du deformuoti, tarpusavyje besigrumiantys kūnai. Iš kovos panašu, kad nei vienas iš jų neturi ryškesnės persvaros, nei vienas nelaimi. Tai buvo siurrealisto būdas pasakyti, kad kare nugalėtojų nebūna, kad karas savaime yra destruktyvus. Virtos pupelės, tuo tarpu, greičiausiai yra aliuzija į sunkiu metu dažnai prastuomenės valgytą maistą – labai primityvų troškinį.
Kūrinyje „Gulbės, atspindinčios dramblius“ dailininkas pasinaudojo vandens atspindžiu, kad sukurtų dvigubą paveikslą. Jame matomas ežeras su paviršiuje plaukiojančiomis gulbėmis, kurios žemiau esančiame atvaizde pavirsta drambliais. Kita vertus, dramblius galima įžvelgti ir apvertus gulbes aukštyn galvomis – tuomet medžiai ir jų šakos pavirsta didžiulių žinduolių kojomis. Būtent šis kūrinys stipriai išpopuliarino dvigubus paveikslus.
„Ištirpęs laikas“ – be abejonės, pats žymiausias kada nors Dali sukurtas paveikslas. Jo garsioji scena su tirpstančiais laikrodžiais ne kartą reprodukuota tiek mene, tiek ir populiarioje kultūroje; yra ne viena jos interpretacija. Kai kurie sako, kad deformuoti laikrodžiai reiškia laiko ir erdvės reliatyvumą, kiti – kad primena mums mūsų pačių mirtingumą arba pabrėžia realybės neracionalumą, sapniškumą. Bet kuriuo atveju, tai, ko gero, geriausiai atpažįstamas siurrealizmo kūrinys pasaulyje.