Publikuota: 2022 m. 6 lapkričio d. 09:00
Fotografo Raimondo Paknio albumas „Mūro istorijos“

Raimondas Paknys, „Mūro istorijos“, 2022 m.

Leidėjas ir fotografas Raimondas Paknys jau keletą metų kuria didelio formato fotografijas, įamžinančias nykstantį ATR ir LDK paveldą. Pagal šia tema vykusias fotografijų parodas parengtas albumas „Mūro istorijos“. 

Raimondo Paknio Mūro istorijos ir kitos meno knygos – elektroninėje parduotuvėje 2di.lt ir 2di pardavimo vietose.

Daugelis albumo nuotraukų yra iš tų kraštų, kurie, istoriko Timothy Snyderio žodžiais tariant, ano šimtmečio vidury buvo virtę „kruvinomis žemėmis“. Bet ir anksčiau, kaip teigia Tomas Venclova šioje knygoje skelbiamoje esė, „šie plotai ėjo iš rankų į rankas, regėjo galybę negandų. Atitekdavo tai rytų slavų kunigaikštystėms, tai Lietuvai, tai Lenkijai; būdavo okupuojami rusų, austrų, paskui sovietų ir nacių; pareidavo savo senosioms valstybėms, o paskiausiai – naujoms, ką tik išsilukštenusioms Baltarusijos ir Ukrainos respublikoms.“

Nemaža paminklų patyrė nepavydėtiną likimą: caro laikais katalikų ir unitų šventovės tapo cerkvėmis, vėliau buvo sprogdinamos, paverstos sporto salėmis, remonto dirbtuvėmis, sandėliais, šaudyklomis… Negandos ir laikas iš pilių, vienuolynų, šventovių paliko vien fragmentus ar griuvėsius. O tai, kas ten vyksta mūsų dienomis, veikiausiai pranoksta baisiąsias praeities negandas.

Lietuvoje šie paminklai dažniausiai prižiūrimi, tačiau baltarusių ir ukrainiečių žemėse jie nukentėjo kur kas labiau. Kas iš jų liks pasibaigus karui ir žlugus totalitarizmui, galime nuspėti. Juo didesnės svarbos įgyja šie fotografiniai atvaizdai – juose užfiksuota tai, kas liko, bet neilgai trukus, matyt, galutinai išnyks.

Raimondas Paknys, „Mūro istorijos“, 2022 m.

Raimondas Paknys, „Mūro istorijos“, 2022 m.

Albumą vainikuoja senosios ir dabartinės Lietuvos sostinės Vilniaus vaizdai. Jie nuteikia kur kas šviesiau, nors fotografo objektyvas ir čia paprastai fiksuoja apleistus architektūros paminklus.

Albumo fotografijos liudija, kad šių žemių architektūros paminklai priklauso tai pačiai kultūrinei erdvei: juos kūrė tie patys architektai, vadovaudamiesi bendrų estetinių principų, fundavo tie patys mecenatai, jie įkūnija bendrą istorinę atmintį. Šios didelės teritorijos paveldas liudija LDK ir ATR kultūros įvairovę ir vientisumą, ją kūrusiųjų meistrystę.

Vienintelis būdas pasipriešinti naikinančiai laiko galiai – fotografuoti. Tai daugelį metų Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje daro šio albumo autorius Raimondas Paknys, o jo sukurti atvaizdai, kaip teigia dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė, „monumentalūs, atidžiai apmąstyti, meistriškai nufotografuoti“.

Dabar režimo sukaustytoje Baltarusijoje ir karo siaubiamoje Ukrainoje, kai terorizuojami ir žūsta žmonės, paminklai naikinami ne vien laiko. Net ir išlikusius juos pamatyti galėsime negreit. Tad fotografijos įgyja dar svaresnio liudijimo vertę.

Albume skelbiamos Tomo Venclovos, Giedrės Jankevičiūtės ir Rimvydo Petrausko esė. Šalia fotografijų – istoriko komentarai, kuriuose trumpai aptariama objekto vertė ir svarbiausi jo istorijos momentai. Išleisti du albumo variantai – lietuviškas ir angliškas.

Įsigyti leidinį galima čia.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.