Bona nuotr.

Parketlentės šildomoms grindims yra puikus pasirinkimas dėl savo eksploatacinių savybių. Skirtingų gamintojų instrukcijose pateikta informacija apie šildomų grindų dangos įrengimą greičiausiai šiek tiek skirsis, tačiau pagrindiniai aspektai visada bus panašūs. Paeiliui kviečiame susipažinti su svarbiausiais veiksniais ir taisyklėmis klojant parketlentes ir kitas medines grindis ant šildomo pagrindo.

Šiame straipsnyje bus pristatomos trys pagrindinės temos:

1. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šildomų parketlenčių ir kitų medinių grindų eksploataciją;
2. Papildomi veiksniai, lemiantys šildomų parketlenčių ir kitų medinių grindų eksploataciją;
3. Bendros šildomo pagrindo paruošimo ir klojimo ant šildomo pagrindo taisyklės.

1.Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šildomų parketlenčių ir kitų medinių grindų eksploataciją

Šiame skyriuje trumpai aptariami esminiai veiksniai, nuo kurių priklauso parketlenčių ir kitų medinių grindų eksploatacija, ir išskirti šildomoms grindims svarbūs momentai:

Pagrindo įrengimo kokybė

Pagrindas – tai vienas svarbiausių medinių grindų konstrukcijos elementų, nuo kurio įrengimo kokybės priklauso visa tolesnė medinių grindų eksploatacija, todėl jo įrengimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Parketlentės ar kitos medinės grindys turi būti klojamos ant technologiškai teisingai įrengtų, sausų ar tinkamai hidroizoliuotų, stabilių pagrindų, pasirinkus tinkamą grindų įrengimo konstrukciją. Įrenginėjant šildomą pagrindą, jam keliami papildomi reikalavimai.

Eksploatuojant parketlentes/kitas medines grindis ant šildomo pagrindo, labai svarbu, kad patalpoje esančių medinių grindų temperatūra visame plote keistųsi vienu metu ir būtų vienoda. Kai parketlenčių/medinių grindų temperatūra keičiasi nevienodai ar svyruoja skirtingose medinių grindų vietose, skirtingoms grindų dalims sukuriamos nevienodos eksploatacinės sąlygos, dėl to viena grindų dalis trauksis (arba plėsis) stipriau ir greičiau, nei kita. Tokios sąlygos per ilgesnį laiko tarpą gali tapti nedidelių plyšelių ar bangelių atsiradimo ant grindų paviršiaus priežastimi, taip pat gali pasikeisti grindų vaizdas tarp skirtingai šildomų medinių grindų plotų ir pan. Tam, kad galima būtų išvengti šių pasekmių, pagrindo šildymo sistema turi būti įrengta kokybiškai, šildymo elementus pagrinde išdėstant tolygiai ir viename gylyje.

Šildomos grindys turi būti įrengiamos specialistų. Šildymo sistemos įrengimo specialistai turėtų būti informuoti, kad virš šildymo sistemos bus klojamos medinės grindys. Medinių grindų klojėjai turėtų žinoti, kokios sudėties išlyginamasis mišinys buvo panaudotas virš šildymo elementų, kad galėtų tiksliai pamatuoti pagrindo drėgnumą ir parinkti tinkamas medžiagas.

Darbų atlikimo kokybė ir įrengimui panaudotos medžiagos

Parketlenčių/medinių grindų įrengimui visada rekomenduojama naudoti žinomų, medinių grindų srityje besispecializuojančių gamintojų medžiagas, sudarančias vieną sistemą, ir samdyti profesionalius meistrus, suteikiančius garantiją savo darbams. Klojimo procesas turi būti vykdomas laikantis parketlenčių/medinių grindų įrengimo ir medžiagų naudojimo instrukcijų.

Šildomos grindys turi būti įrengiamos naudojant kokybiškus produktus. Klojant parketlentes/medines grindis ant šildomo pagrindo, ypatingą dėmesį siūloma skirti klijų pasirinkimui. Klijų tinkamumas šildomoms grindims turi būti nurodytas jų instrukcijose. Šildomoms grindims negalima naudoti tam netinkančių klijų, nes parketlentės/medinės grindys, suklotos ant šildomo pagrindo, gali judėti (trauktis arba plėstis) labiau, nei paprastos medinės grindys. Dėl šios priežasties klijams gali tekti atlaikyti didelę įtampą, ir, judant grindims, jie neturi atšokti nuo pagrindo, trūkti ir pan.

Iš klijavimui ant šildomo pagrindo tinkančių klijų rekomenduojama rinktis naujos kartos reaktyvinius klijus (kietėja vykstant cheminei reakcijai, kurios metu susiformuoja polimerinis rišamasis komponentas), kurie paprastai gaminami poliuretano ar silano pagrindu ir pasižymi didele sukibimo jėga bei elastingumu. Pagal savo eksploatacines savybes tokie klijai gerokai lenkia daugelį dispersinių, tirpiklinių ir kitų tipų klijų. Gerų klijų parinkimas yra ypač svarbus, jeigu šildomas grindis planuojama eksploatuoti 10–15 ir daugiau metų.

Bona nuotr.

Įrengiant gamykliškai nepadengtas medines grindis (pvz., vienetinį masyvo parketą ar lentas), reikia atkreipti dėmesį ir į padengimui naudojamas medžiagas. Jei grindys šildomos, būtina vengti lentelių šonų susiklijavimo. Jis gali atsirasti naudojant kai kuriuos vandens pagrindo lakus, kurie suklijuoja lentelių šonus tarpusavyje, ir atskiri grindų elementai nebegali laisvai judėti vienas kito atžvilgiu. Dėl to grindų paviršiuje sukuriamos papildomos įtampos ir vietomis gali atsirasti didesnių plyšelių. Ši problema bus nesunkiai išspręsta, jei prieš lakavimą naudosite specialų gruntą, kuris neleis lentelių šonams sukibti. Taip pat, kaip kitą šios problemos sprendimo būdą, siūlome grindis alyvuoti ir jų viršų padengti vašku.

Patalpos mikroklimatas medinių grindų klojimo ir eksploatacijos metu

Pagrindinis parketlenčių/medinių grindų priešas yra drėgmės pokyčiai. Būtent dėl drėgmės pokyčių grindyse atsiranda plyšelių arba bangelių. Todėl, prieš klojant parketlentes/medines grindis ant paprasto ar šildomo pagrindo, patalpoje turi būti užbaigti visi drėgni remonto darbai ir nusistovėti tinkama santykinė oro drėgmė (40–60 %) bei temperatūra (+18–24° C). Šių sąlygų reikia griežtai laikytis klojant gamykloje dengtas grindis, kurios po suklojimo nebus šlifuojamos. Tokios pat sąlygos turėtų būti užtikrintos ir visą parketlenčių/medinių grindų eksploatavimo laikotarpį.

Šildomos grindys turi būti įrengiamos esant tinkamai temperatūrai ir drėgmei. Esant šildomam pagrindui, reikiamos santykinės oro drėgmės ir temperatūros patalpoje palaikymas turi ypatingai didelę reikšmę, kadangi šiuo atveju netinkamo mikroklimato poveikio padariniai išryškėja greičiau ir intensyviau. Taip atsitinka todėl, kad ant šildomo pagrindo suklotoms parketlentėms/medinėms grindims tenka atlaikyti žymiai didesnius ir dažnesnius temperatūros ir drėgmės pasikeitimus, nei ant nešildomo pagrindo suklotoms grindims.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pačių grindų temperatūros svyravimo amplitudė būtų nedidelė. Rekomenduojamas grindų temperatūros pasikeitimas yra ne didesnis kaip 4° C per parą, tiek keliant grindų temperatūrą, tiek ir ją mažinant. Tada, kai šildymas įjungtas, grindų paviršiaus temperatūra niekada neturi viršyti +27° C.

Parketlenčių/medinių grindų priežiūra ir apsauga

Šildomos medinės grindys prižiūrimos taip pat kaip ir visos kitos medinės grindys. Priežiūros priemonės ir reikalavimai priežiūrai priklauso nuo medinių grindų paviršiaus padengimo ir turi būti nurodyti konkrečių grindų priežiūros instrukcijoje. Toliau pateikti bendri medinių grindų priežiūros ir apsaugos reikalavimai.

Grindų valymui geriausia naudoti dulkių siurblį ar kitą sausą valymo būdą. Jei reikia, grindys gali būti valomos drėgnu, bet gerai nugręžtu skuduru. Eksploatuojant medines grindis taip pat rekomenduojama prie įėjimo į patalpas tiesti kilimėlius, kurie surinktų smėlį ir purvą, po kėdėmis su ratukais naudoti specialius nuo braižymo apsaugojančius kilimėlius ir priklijuoti ant baldų kojelių specialias pagalvėles.

Laikantis anksčiau išvardytų sąlygų, beveik visų rūšių medinių grindų, suklotų ant šildomo pagrindo, eksploatacija bus tokia pati, kaip ir ne ant šildomo pagrindo suklotų medinių grindų. Tačiau, kaip rodo praktika, daugelyje patalpų dažniausiai vyksta sezoniniai drėgmės svyravimai ir nuolatos palaikyti idealias medinių grindų eksploatavimo sąlygas nepavyksta. Tokiu atveju, šildomos grindys tampa papildomu rizikos veiksniu, lemiančiu medinių grindų eksploataciją. Todėl, norint iki minimumo sumažinti plyšių atsiradimo, medinių grindų susibangavimo ar atšokimo nuo pagrindo riziką, patartina atsižvelgti į papildomus veiksnius, lemiančius šildomų medinių grindų eksploataciją ir stengtis, kad visi rizikos veiksniai nebūtų kartu.

Weitzer-Parkett nuotr.

2.Papildomi veiksniai, lemiantys šildomų medinių grindų eksploataciją

Papildomi veiksniai, kurie lemia medinių grindų eksploataciją, yra: medienos rūšis, iš kurios pagaminta grindų danga; medienos, iš kurios pagaminta grindų danga, supjovimo būdas ir pasirinktas medinių grindų tipas. Nuo šių trijų veiksnių labiausiai priklauso medinių grindų stabilumas, t. y. atsparumas drėgmės pokyčiams. Esant šildomam pagrindui, medinių grindų stabilumas įgauna ypatingą svarbą. Renkantis medines grindis šildomam pagrindui, taip pat reikia atsižvelgti į grindų pralaidumą šilumai, kurį taip pat daugiausiai nulemia anksčiau minėti trys veiksniai.

Medienos rūšis ir medienos supjovimo būdas

Skirtingos medienos rūšys pasižymi skirtingu stabilumu. Šildomos grindys pasirenkamos stabilesnes medienos rūšies, t. y. rūšis, kurios kuo mažiau ir lėčiau reaguoja į drėgmės pokyčius. Stabilios medienos rūšys: ąžuolas, raudonas ąžuolas, uosis, merbau, bambukas, tauari, hevea. Nestabilios medienos rūšys, kurių dauguma gamintojų nerekomenduoja kloti ant šildomo pagrindo: bukas, klevas, ipė, masaranduba, cumaru, kempas.

Skirtingi medienos, iš kurios pagaminta medinių grindų danga, supjovimo būdai taip pat lemia tolesnę šildomų medinių grindų eksploataciją. Geriausia rinktis produkciją, pagamintą iš radialinio pjovimo lentelių. Visiems žinoma paprasta tiesa, kad medis yra blogas šilumos laidininkas ir mažina grindų šildymo efektyvumą. Tačiau matavimais nustatyta, kad radialinio pjovimo mediena šilumą praleidžia dvigubai geriau, nei tangentinio pjovimo mediena. Taip yra todėl, kad šiluma lengviau praeina lygiagrečiai metinėmis augimo rievėmis nei kirsdama jas. Taip pat radialinio pjovimo mediena bus stabilesnė nei tangentinio pjovimo mediena.

Medinių grindų tipas

Medinių grindų tinkamumas šildomoms grindims taip pat priklauso nuo jų tipo. Toliau pateiksime populiariausių medinių grindų tipų tinkamumą šildomoms grindims:

• šildomoms grindims geriausiai tinka stabilios ir vidutinio stabilumo medienos dvisluoksnės ir trisluoksnės parketlentės. Dėl savo konstrukcijos šios grindys yra stabilesnės nei vienetinis masyvo parketas ir masyvo lentos, t. y. mažiau reaguoja į santykinės oro drėgmės ir temperatūros pokyčius. Be to, dvisluoksnės parketlentės turi mažiausią šiluminę varžą: 8–13 mm storio dvisluoksnėms parketlentėms ji dažniausiai būna nuo 0,04 iki 0,1 m2K/W, 14 mm storio trisluoksnių parketlenčių šiluminė varža priklausomai nuo gamybos proceso metu naudojamų medžiagų prasideda apytiksliai nuo 0,13 m2K/W. Palyginimui: Vokietijoje rekomenduojama, kad grindų šiluminė varža neviršytų 0,15 m2K/W;
• po trisluoksnių parketlenčių, klojimui ant šildomo pagrindo geriausiai tinka vienetinis stabilios medienos masyvo parketas. Klojant vienetinį masyvo parketą ant šildomų grindų, geriausia pasirinkti parketą, kurio lentelių storio ir pločio santykis neviršytų ¼. Kuo mažesnis yra lentelių storio ir pločio santykis (t. y. kuo lentelės storis artimesnis pločiui), tuo lentelė yra stabilesnė ir tuo mažesnė tikimybė, kad ji pradės lenktis laiveliu. Iš tokių lentelių suklotos medinės grindys bus mažiau jautrios mikroklimato pokyčiams, t. y. sumažės tarpelių atsiradimo ir susibangavimo rizika. Ant šildomo pagrindo sukloto vienetinio masyvo parketo eksploatacija taip pat priklauso nuo parketo klojimo rašto. Geriausia pasirinkti raštą, kai lentelės klojamos skirtingomis kryptimis: eglutė, kvadratai, pynutė. Taip yra todėl, kad parketo lentelės matmenis daugiausiai keičia į plotį, o matmenų pasikeitimas į ilgį beveik nejaučiamas. Parketo lentelių klojimas skirtingomis kryptimis sumažina tarpelių tarp lentučių atsiradimo ir susibangavimo riziką;
• ant šildomo pagrindo taip pat galima kloti stabilios medienos masyvo lentas. Tačiau pasirenkant šią produkciją, reikia žinoti, kad tokios grindys bus pačios jautriausios aplinkos veiksniams ir reikalaus ypatingai gerų klojimo ir eksploatavimo sąlygų. Tai, visų pirma, lemia lentų matmenys: didesnių matmenų medžio masyvo elementai „vaikšto“ labiau nei maži, be to, lentų storio ir pločio santykis dažnai gerokai viršija ¼. Dėl to ant šildomo pagrindo nerekomenduojama kloti labai plačių lentų, o taip pat storesnių kaip 20 mm lentų, kadangi jos prastai praleis šilumą. Taip pat klojant masyvo lentas dažniausiai pasirenkamas nestabilus klojimo būdas, t. y. lentos klojamos viena kryptimi, kas savo ruožtu padidina tarpelių atsiradimo ar medinių grindų susibangavimo riziką.

QUICK-STEP nuotr.

3.Bendros šildomo pagrindo paruošimo ir klojimo ant šildomo pagrindo taisyklės

Daugelis medinių grindų gamintojų pateikia tokius arba panašius šildomo pagrindo paruošimo ir klojimo ant jo reikalavimus:

• medinių grindų klojimo metu šildomo betoninio pagrindo drėgnumas neturi viršyti 1,5 % cm (klojant ant nešildomo pagrindo betono drėgnumas gali siekti 2,8 % cm);
• pagrindo šildymas įjungiamas praėjus mažiausiai 4 savaitėms po betono išlyginamojo sluoksnio įrengimo;
• įjungus šildymą, pagrindo temperatūra kasdien keliama +5° C, kol pasiekiamas maksimalus šildymo galingumas;
• šildymo periodas betono džiūvimo metu – ne mažiau 24 paros. Naujai įrengto pagrindo šildymo periodas prieš klojant parketlentes – ne mažiau 30 parų, iš kurių mažiausiai 20 parų reikia šildyti maksimalia apytiksliai +45° C temperatūra. Betono šildymo ir džiovinimo metu patalpos turi būti pakankamai vėdinamos. Esant anksčiau įrengtai pogrindinei šildymo sistemai, kuri jau buvo naudojama kelis šildymo sezonus, prieš klojant parketlentes rekomenduojame palaipsniui pakelti pagrindo temperatūrą iki apytiksliai +45° C ir palaikyti tokią temperatūrą nepertraukiamai savaitę;
• visais atvejais prieš pat parketlenčių klojimą pagrindo temperatūra turi būti palaikoma apytiksliai +45° C ne mažiau kaip 5 paras. Po to pagrindo temperatūra kasdien mažinama po 5° C, kol pasiekia +18–20° C. Tokia pagrindo temperatūra turi būti palaikoma ir klojimo metu. Klojimo metu patalpų temperatūra taip pat turi būti +18–20° C. Reikalingą patalpų oro temperatūrą galima palaikyti specialiais šildymo prietaisais. Betono šildymo ir džiovinimo metu patalpos turi būti pakankamai vėdinamos;
• suklojus parketlentes, ne mažiau kaip 5 paras reikia palaikyti vienodą pagrindo temperatūrą: nuo +18 iki +20° C. Tokiu būdu užtikrinamas geras klijų bei kitų medžiagų sukietėjimas ir sukibimas su medinėmis grindimis. Klojant gamykloje nepadengtas medines grindis, tokią pat pagrindo temperatūrą reikia taikyti lakavimo ar alyvavimo metu ir ne mažiau kaip 7 paras po padengimo. Po to palaipsniui pasiekiama reikalinga temperatūra.

Daugiau patarimų rasite rubrikoje Grindų ABC.