Publikuota: 2021 m. lapkričio 17 d. 09:00
Loftas – autentiška erdvė ypatingiems gyventojams
loftas

„Citus“ nuotr. Interjero architektė Vilė Kasperavičiūtė

Loftai būsto istorijoje – sena naujiena. Jų laiko juosta prasideda XX amžiaus viduryje, kai Amerikos didmiesčiuose – pagrinde Niujorke – stipriai pakilusi žemės kaina iš centrinės miesto dalies į jo pakraščius išvijo daugelį pramoninkų. Apleisti milžiniški pastatai ypač atviromis erdvėmis ir aukštomis lubomis tapo naujų vėjų ir įkvėpimo ieškančių menininkų traukos magnetu. Loftų idėja netrukus nusileido ir Europoje, kur ją pasičiupo anglai, vokiečiai, austrai ir olandai. Šiandien loftai įrengiami net tokiose netradicinėse erdvėse, kaip buvusios koncertų salės, sporto arenos ar net bažnyčios. 

Į Lietuvą, dėl objektyvių priežasčių, ji atkeliavo kiek vėliau – prieš pat praeito šimtmečio pabaigą. Tačiau loftai čia gan greitai prigijo tarp netradicinio būsto ieškančių žmonių: pradžioje, dažniau, menininkų, dizainerių, muzikantų, kitų kūrybinių industrijų atstovų, kurie nesibaidė neįprastų, atvirų erdvių, buvusių pramoninių ar gamybinių patalpų. Priešingai – matė galimybes ne tik jose skleistis savo kūrybiškumui, bet ir nevengė drąsių interjero sprendimų.

Pirmiausia, loftai paplito sostinėje: Naujamiestyje, atgimstančiame ir sparčiai besikeičiančiame rajone entuziastai ėmė kurtis buvusioje radijo gamykloje – taip gimė „Radio loftai“. Simboliška, bet Kaune šiuo metu kaip tik atgyja kita radijo gamykla – „Banga“. Vėliau loftų Vilniuje daugėjo, atsilaisvinant ir atgimstant buvusioms pramoninėms patalpoms įvairiose miesto vietose. Prieš keletą metų pirmieji loftai ėmėsi rastis ir Kaune – ir čia gyvenantys jauni, kūrybiški žmonės pamėgo nesuvaržytą ir daug laisvės būsto interpretacijoms garantuojančią konversinę erdvę.

Tačiau kai kas nedrįsta prisijaukinti loftų būtent dėl jų „nestandarto“ – dažniausiai atvirų, kelių aukštų laužytų tūrių, kuriuose ne kiekvienas mato patogų gyvenimą. Kiti – priešingai: svajoja apie gyvenimą lofte, tačiau dar neįsivaizduoja, kaip jį „pažaboti“. Toks būstas turi ir privalumų, ir trūkumų, bet gerai apgalvotas jo interjeras gali nustebinti kiekvieną, įsitikinusi „Citus“ interjero architektė Vilė Kasperavičiūtė, kūrusi demonstracinių loftų „Radio City“ projekte, interjerus.

loftas

„Citus“ nuotr. Interjero architektė Vilė Kasperavičiūtė

Loftų dizainas – tradicija ir inovacija

„Loftas yra konversija, kurios metu gamykliniai pastatai virsta gyvenamuoju būstu“, – loftų pristatymą pradeda interjero architektė. Anot jos, būtent ši konversija mums padovanoja tai, kas loftuose yra nepaprasto – autentiškas detales, unikalias konstrukcijas, atviras erdves, aukštas lubas ir didelius langus, pro kuriuos skverbiasi natūrali šviesa.

„Detalės, kurių taip paprastai imituoti nepavyks tradiciniame būste – būtent jos ir yra loftų interjero dizaino klasika”, – patalpos įvaizdį piešia V. Kasperaviūtė. Ji pasakoja, kad originaliai buvusios industrinės patalpos yra užpildytos technokratiškomis, grubokomis, autentiškomis detalėmis: sijomis, kolonomis, originaliais konstrukciniais intarpais. Interjere galima išnaudoti ir senas, nutrupėjusias plytas bei kitą „istorinį palikimą“ – loftai visuomet turi industrinę dvasią. Pasak interjero specialistės, įsigyjantys loftus vertina būtent šį palikimą ir retai kada nori jo atsisakyti: interjere paliekami originalūs statinio elementai. Tačiau būna ir išimčių – loftus įsigyja ir tie, kurie į juos pažiūri naujai bei pasiryžta perbraižyti standartinį įvaizdžio žemėlapį.

„Ypač įdomu matyti, kaip loftai iš industrinių struktūrų virsta organiškais elegantiško, klasikinio, tačiau atviro būsto pavyzdžiais. Iš esmės, būtent loftai jų savininkams ir dizaineriams suteikia progą eksperimentuoti ir nutolti nuo akiai įprasto vaizdo – lubų aukštis ir plati erdvė atveria duris galimybėms. Pavyzdžiui, mėgstantys augalus jų įvairiuose aukščiuose gali prisikabinti tiek, kad jaustųsi lyg gyventų Amazonės džiunglėse. Tai būtų gan unikalus interjero dizaino sprendimas, kuris įmanomas tik turint aukštas lubas ir sienų nesuvaržytą erdvę“, – loftų dizaino patrauklumą apibūdina V. Kasperavičiūtė.

Ypač įdomu matyti, kaip loftai iš industrinių struktūrų virsta organiškais elegantiško, klasikinio, tačiau atviro būsto pavyzdžiais.

Anot interjero architektės, dėl visų logiškų ir praktiškų priežasčių lofte į viršų turėtų keliauti miegamasis ir galbūt – dabar labai aktualus – darbo kambarys. Tai ergonomiška, paprasta ir praktiška. Na ir žinoma, specialistės nuomone, virtuvė bei svetainė turi būti sujungtos ir nuleistos į pirmąjį aukštą. Iš miegamojo turėtų matytis tik dalis svetainės.

Virtuvę galima slėpti po antro aukšto perdanga, kad jos iš ten visiškai nesimatytų ir į gartraukį nepatekę kvapai tiesiu taikymų nekiltų į viršų. Po perdanga galima slėpti ir vonios kambarį – dabar net galima įsigyti dizainerių sukurtų, jau sukomplektuotų lofto „kubų“, kurių viduje būna įrengtas vonios kambarys su tualetu, vienoje pusėje gali būti sukonstruota nedidelė, kompaktiška virtuvė. Pasirinkus tokio sprendinio apdailą ir „pakišus“ po perdanga telieka pajungti elektrą bei vandenį.

Architektė pasakoja, kad yra mačiusi pavyzdžių, kur antrajame lofto aukšte įrengiama vonia, kurioje, ilsintis po įtemptos darbo dienos, galima grožėtis vaizdu pro langą. Su sąlyga, kad priešais jį nėra kitų langų, žinoma. Svarbu lofto neuždaryti, tai būtų didžiausias lofto interjero nesusipratimas, sako ji.

„Taigi, loftas nėra standartinis butas. Pasirinkę jį, būsimi gyventojai tame pačiame plote gauna pusantro ar net du aukštus, reiškia, daug daugiau tūrio ir erdvės“, – privalumus vardija V. Kasperavičiūtė, tačiau perspėja, jog tai, kas vieniems yra privalumai, kitiems – atvirkščiai – trūkumai.

Laiptai, esantys namuose, gali tapti kliūtimi ar pavojumi mažiems vaikams, taip pat vyresnio amžiaus ar judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms, aiškina architektė. Loftai, ko gero, nelabai patiks ir dėl kito aspekto: šeimoms su ūgtelėjusiais, privatumo ieškančiais paaugliais ar užkietėjusiems individualistams tokio tipo bute, kur jaučiama visa patalpa, negausu uždarų erdvių, gali to trūkti.

loftas

„Citus“ nuotr. Interjero architektė Vilė Kasperavičiūtė

Į ką renkantis loftą atkreipti dėmesį, o ko vengti

Pastaruoju metu pasaulyje stiprėja „micro tiny living“ gyvenimo būdo tendencija, kuri propaguoja mažas gyvenamąsias erdves su mažiau daiktų, taigi – daugiau laisvės. Ši banga užkabino ir loftų projektus. Jei pasirinksite tokio tipo mikroloftą, „Citus“ interjero architektė pataria atkreipti dėmesį į tai, kad nedidelėje erdvėje rastų vietas viskas, be ko praktiškai neapsisuksite savo kasdienybėje. Žinant, ko tiksliai norima ir renkantis bet kokio tipo būstą, V. Kasperavičiūtė pataria į apžiūras keliauti kartu su interjero dizaineriu, kuris greitai pamatys, ar kliento norai suderinami su patalpos plotu ir jo suplanavimu.

Apskritai, renkantis loftą reikia atkreipti dėmesį į tuos pačius elementus, kaip ir perkant įprastą būstą: vietą mieste, susisiekimo galimybes, suplanavimą ir vaizdą pro langus, galimybes greitai pasiekti reikalingus taškus – parduotuves, vaikų darželius ar mokyklas, viešąsias erdves, laisvalaikio ir poilsio vietas. Reikia gerai įvertinti savo kasdienius poreikius. „Citus“ interjero architektės teigimu, yra svarbu atkreipti dėmesį į langus, kadangi loftuose jie būna ypač dideli, vitrininiai, todėl kokybė čia svarbi. Ji ragina dėmesį atkreipti į laiptų įrengimą: blogai parinkta jų vieta gali išdarkyti suplanavimą, o erdvę paversti neergonomiška.

„Perkant loftą reikia suprasti, jo unikalumą ir privalumus: įsigijus atvirą erdvę dideliais langais, nereikėtų iš jo daryti įprasto dviejų aukštų namo ar kotedžo, nederėtų uždaryti erdvių“, – perspėja V. Kasperavičiūtė. „Nėra vieno kelio: loftas yra medžiaga vaizduotei – galima palikti visiškai industrinę, grubią autentiką, galima palikti didesnę ar mažesnę jos dalį arba visiškai nugludinti iki šviesios, lengvos estetikos, su skoningai pritaikytu krištoliniu šviestuvu. Loftas šioje vietoje turi daugiau privalumų nei įprastas būstas, tai – jūsų baltas lapas“.

Loftas: kiek kainuoja įsirengti?

Dažniausiai loftai yra parduodami kaip vientisa erdvė ir nemažą biudžeto pyrago gabalą sudaro laiptų, turėklų, metalo-stiklo pertvarų įrengimas. Standartiškai, tai gali kainuoti iki dešimties tūkstančių eurų, o visa kita priklauso nuo to, kokio galutinio rezultato pageidauja klientas.

Perkant loftą reikia suprasti, jo unikalumą ir privalumus: įsigijus atvirą erdvę dideliais langais, nereikėtų iš jo daryti įprasto dviejų aukštų namo ar kotedžo, nederėtų uždaryti erdvių

„Loftas, kaip ir bet koks būstas, gali tapti ypač brangiu kūriniu, tačiau, lyginant su standartiniu būstu, jis turi ir privalumų, mat pats lofto konceptas nereikalauja sienų lyginimo, išvaizdos nugludinimo ir trūkumų slėpimo. Jūs galite palikti daugelį detalių, neslėpti inžinerinių komunikacijų (elektros kabelių ar ortakių) – tai atrodys stilingai ir unikaliai, o jums nereikės papildomų investicijų“, – prideda specialistė.

Architektė pataria skaičiuoti taip: lofto įrengimas kainuoja šiek tiek brangiau nei buto, bet pigiau nei kotedžo ir žymiai pigiau nei namo. Nuo tuščios erdvės iki aksesuarų įrengti loftą kainuoja maždaug nuo 950 Eur/kv. m, butą – nuo 800. Loftas skirtingai nei butas įrengiamas su laiptais, todėl didžiausią dalį sudaro minėtas laiptų, turėklų ir stiklo pertvarų įrengimas, o tai kainuoja apie 6 000–7 000 Eur. Visa kita – panašu. Tiesa, tokia įrengimo kaina bus mažo ploto būstui. Didėjant plotui įrengimo kvadratinio metro kaina po truputį mažėja, nes prisideda pigesnės apdailos medžiagos, o tokių brangių įrenginių, kaip santechnika, virtuvės įranga, daugiau nereikia.

Tuo tarpu kotedžo įrengimo „nuo nulio“ kaina prasideda nuo 1 000, o namą – nuo 1 200 Eur/kv. m. Tokiuose būstuose, paprastai, reikia daugiau vonios kambarių, taip pat durų, elektros, šildymo–vėdinimo instaliacijos ir kitų brangesnių elementų, o ir plotas – didesnis.

Taip pat ji pabrėžia, kad daug kas įsivaizduoja, jog loftams netinka standartiniai baldai ir reikia juos specialiai gamintis. Tačiau, patikina V. Kasperavičiūtė, tai visiškai nebūtina: galima pritaikyti bet kokius gamyklinius baldus ar sumontuoti standartinę virtuvės įrangą – tai taip pat padeda sutaupyti daug lėšų.

Tiesa, nereikia pamiršti, kad šiuo metu, kai būsto rinka – ypač aktyvi ir daug gyventojų kuriasi naujuose namuose, baldų gamintojai, apdailos darbininkų komandos, o ir tie patys interjero dizaineriai darbų turi 3–6 mėnesiams į priekį. Todėl, galvojant apie savo būsto įrengimą, darbus planuoti ir partnerių ieškoti reikia kuo anksčiau.

Daugiau interjero idėjų loftų įrengimui rasite rubrikoje Loftai.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.