Pranešimo spaudai nuotr.
Deginta mediena (tradiciškai – kedro, nors gali būti ir kitų spygliuočių) pastatams Japonijoje plačiai pradėta naudoti maždaug nuo XVIII amžiaus. Tačiau žinoma, kad deginimo technologija atkeliavo iš gilesnės praeities, nes degintos medienos aptinkama kur kas senesnių šventyklų konstrukcijose. Kodėl būtent deginta mediena per šimtmečius tapo tokia svarbia statybine medžiaga?
Japonai naudojo degintos medienos lentas ne tik gyvenamiesiems namams statyti, bet ir šventykloms, o taip pat ryžių sandėliams. Tai svarbu – deginta mediena atspari ugniai, tad taip žmonės sumažindavo gaisro, o tuo pačiu ir bado riziką.
Negana to, deginta mediena apsaugo ir nuo vandens – apanglėjęs, struktūriškai pakitęs lentos paviršius puikiai atstumia drėgmę. Išlikdama sausa, tokia mediena be to dar ir nepūva.
Didelis karštis deginimo metu sunaikina medieną graužiančius vabzdžius. Pakitusi medienos struktūra vabzdžiams apskritai tampa „nebeįkandama“.
Japonija – nuo pietų į šiaurę ištįsusi ilga, galingų vandenų apsupta didelė salų grupė. Dėl seisminio aktyvumo čia driekiasi aukšti kalnai, tad šalies teritorija pasižymi didele klimato įvairove. Japonijai būdingi ir tropiniai karščiai, ir nuo Arkties atklystantys šalčiai, šalį neretai siaubia audros, gausu ir sniego, ir mums, lietuviams, taip įprasto lietaus. Tokiomis sudėtingomis klimato sąlygomis statyboms ilgus šimtmečius naudota deginta mediena išlaikė laiko išbandymą.
Ir senoji, ir šiuolaikiniais metodais deginta mediena pasižymi ypatingu ilgaamžiškumu. Minimaliai prižiūrint, ši mediena išbūna nepakitusi ilgus dešimtmečius ir net šimtmečius.
Pranešimo spaudai nuotr.
Be gerųjų fizinių savybių, yakisugi yra ir be galo malonus akiai produktas. Būtent dėl neįprastos ir labai patrauklios išvaizdos vakariečiai suskubo taikyti degintą medieną architektūroje bei interjero dizaine.
Ko gero retas architektas ar dizaineris mūsų šalies vartotojui ryžtųsi siūlyti namuose tiksliai atkartoti tradicinių japonų namų interjerą ar netgi eksterjerą. Apskritai, taip ekstremaliai keisti mūsų supratimą apie jaukius namus neverta. Todėl degintos medienos gaminiai yra pritaikomi vietiniam skoniui, remiamasi mūsų krašto namų statybos tradicijomis.
Vis dėlto „japoniškuoju būdu“ paruoštos dailylentės puikiai dera ir su modernių, ir su tradicinių namų formomis, fasadams ir interjerui priduoda netikėtų, lakoniškų, netgi kiek egzotiškų, mistiškų bruožų. Tuo pačiu, kadangi deginta mediena yra visiškai natūralus produktas, architektūros detalės neatrodo iššaukiančiai. Priešingai – natūralus jų vaizdas pašaliniam stebėtojui teikia atgaivos, o gyvenantiems tokioje aplinkoje – dar ir jaukumo.
Yakisugi lentos ruošiamos deginant spygliuočių medieną. Taip apdorojama Accoya, kedras ir mūsų kraštuose įprastesni maumedis, eglė, pušis.
Kiekvienos medienos struktūra, „raštas“ unikalūs. Deginimas tuos raštus dar labiau išryškina, pabrėžia, suteikia spalvą, faktūrą.
Jei po deginimo apanglėjęs medienos paviršius nenuvalomas, išlaikomas juodumas bei degimo proceso sukurta suanglėjimo faktūra. Tai mūsų akims egzotiškiausias yakisugi variantas. Tačiau ir visiškai juoda apanglėjusi mediena be abejo turi savą gerbėjų ratą. Itin modernius namus projektuojantys dizaineriai ir architektai su pasimėgavimu neria į egzotiškai atrodančių „juodųjų dėžių“ kūrybą.
Kiti degintos medienos lentų variantai atrodo ne taip neįprastai, tačiau ne mažiau įspūdingi. Nušukavus anglies sluoksnį atsiveria šviesesni medienos plotai, išryškėja skirtingoms medienos rūšims būdingos rievės, kurios sudaro nepakartojamą raštą. Deginant galima išgauti juodą, pilką, rudą spalvas ir gausybę atspalvių. Derindami skirtingų spalvų degintos medienos lentas architektai sukuria žaismingesnius pastatų fasadus, nors populiarūs ir minimalistiniai vienspalviai pastatų eksterjerai.
Namų statybos industrija su malonumu priėmė deginimo technologija gaminamus medienos produktus. Juos panaudojus ne vienas architektūrinis projektas nuskynė laurus įvairiuose konkursuose. Beje, deginta mediena naudojama ir mažojoje architektūroje – terasoms, tvoroms statyti, o taip pat interjere – pavyzdžiui, klojamos yakisugi grindys, gaminami kiti vidaus ir išorės apdailos elementai. Šiuo metu deginta mediena yra madingas produktas, kuris dėl savo natūralumo liks madingas visuomet.
Pranešimo spaudai nuotr.
Nors degintos medienos technologija į Vakarus atkeliavo visai neseniai, mūsų šalyje šie produktai taip pat netruko pasirodyti. Maža to, dabar galima įsigyti vietoje pagamintos degintos medienos rombo profilio dailylenčių fasadui, obliuotų lentų, vertikaliam ar horizontaliam montavimui skirtų pusės špunto lentų, lentų su pilnu špuntu, taip pat rifliuotų arba lygaus paviršiaus maumedžio, pušies terasinių lentų geresne nei importiniai gaminiai kaina.
Viena iš degintos medienos gamybos lyderių Lietuvoje – Garliavoje įsikūrusi UAB „Degmeda“. Kruopščiai įsisavinusi šimtmečius Japonijoje tobulintą yakisugi gamybos technologiją įmonė naudoja šiuolaikinę įrangą. Accoya, pušies, eglės, maumedžio mediena apdeginama ugnimi maždaug 1100 laipsnių temperatūroje. Šio proceso metu medienos paviršius pasidengia plonu anglies sluoksniu, o medienos poros uždaromos – taip sukuriamos „stebuklingos“ yakisugi atsparumo išoriniam poveikiui savybės.
Nešvarumai ir smulkios sudegusios dalelės vėliau nuvalomi, mediena nuplaunama vandeniu. Galiausiai lentos paruošiamos naudojimui – padengiamos natūraliais aliejais. Aliejų dėka gaminiai visiškai netepa, atgyja jų spalva, tuo pačiu mediena dar labiau apsaugoma.
„Degmeda“ teikia konsultacijas degintos medienos rūšių, jų spalvų pasirinkimo klausimais, atlieka individualius užsakymus bei nuoširdžiai tiki technologija, kuri apjungia ir natūralumą, ir ilgaamžiškumą, ir senas tradicijas, ir modernumą. Tokių medžiagų savybių juk ir tikimės kurdami savo namus.
