Jau XIX a. viduryje gamtininkas ir filosofas Henry Davidas Thoreau teigė, kad atsigręžimas į natūralios gamtos principus gali padėti išgelbėti Žemę, kurios gamtiniai ištekliai yra neatsinaujinantys ir nuolat senkantys. Taip pat jis tvirtino, jog naudinga stiprinti visuomenės ryšį su natūralia aplinka. Biofilijos koncepcija palyginti nauja, tik palaipsniui populiarėja architektūros bei interjero dizaino srityse. 1960-aisiais ją pirmą kartą pritaikė vokiečių psichologas Erichas Frommas, o vėliau išpopuliarino biologas Edwardas O Wilsonas. Jis pastebėjo, kad urbanizacija lemia žmonių atitolimą nuo gamtos. Anot biofilijos hipotezės, žmonės turi įgimtą sąlyčio su gamta poreikį, būtiną jų fizinei ir psichinei gerovei užtikrinti.
Pastaraisiais dešimtmečiais visuomenėje ryškėja prigimtinis noras atkurti ryšį su gamta, o tai pasireiškia ir architektūroje. Įrengiamos žaliosios erdvės ne tik pastatų viduje, bet ir išorėje (apželdinant fasadus ar kuriant sodus ant stogų). Noras turėti prieigą prie natūralumo ir gamtos tapo populiarėjančio biofilinio dizaino pradžia. Šiandien biofilinis dizainas vis plačiau naudojamas šiuolaikinėje architektūroje. Tai – modernus požiūris į architektūrą, kuriuo siekiama labiau susieti žmonių kasdienybę su gamta, įtraukiant ją į pastatų dizainą.
Biofilinės architektūros dizaino principai gali būti pritaikyti tiek pastatams, tiek miesto rajonams. Kuriamos aplinką gerbiančios bei tausojančios erdvės ir bendra gyventojų ekosistema. Remiantis skirtingais principais, išskiriamos trys pagrindinės biofilinio dizaino koncepcijos: tiesioginės natūralios gamtos, netiesioginės natūralios gamtos ir harmoningo erdviškumo.
Tiesioginės gamtos koncepcija sukuriama akivaizdžiais elementais – natūralios šviesos ir augalijos gausa. Natūrali šviesa ir žaluma skatina produktyvumą, o augalų gaminamas deguonis spartina protinę veiklą ir atsinaujinimo procesus. Būtent todėl verslo kompleksuose bei visuomeninės paskirties pastatuose matyti vis daugiau žaliųjų erdvių ir panoraminių vitrinų. Netiesioginės gamtos elementai – tai kuo natūralesnės, ekologiškos statybinės medžiagos – mediena, akmuo, mineralinės uolienos. Kadangi biofilinis dizainas juntamas visomis žmogaus juslėmis, jį stiprina ne tik natūralus gamtos vaizdas. Pavyzdžiui, paveikslai su gamtos peizažais, gyvūnija ar natūralūs mineralai interjere, taip pat kvapų ir garsų harmonija.
Biofilinė architektūra tarsi meta iššūkį pastarųjų dešimtmečių modernizmui. Ji peržengia tipinę tvaraus dizaino koncepciją ir didžiausią dėmesį skiria ne neutralaus, o teigiamo poveikio aplinkai kūrimui. Biofilinė architektūra tarsi siekia grąžinti ir atsidėkoti planetai, tad tai tampa nebe prabangos koncepcija, o būtinybe, priemone tausoti mūsų sveikatą ir didinti visuomenės gerovę.
GG-loop kartu su Hexapixel nuotr.
Vargu ar kada tvarių ir ekologiškų statinių paklausa buvo didesnė nei dabar. Viena garsiausių biofilinės architektūros šalininkių, Amsterdamo architektūros įmonė GG-Loop, įsitikinusi, kad dizainas nėra vien funkcionalumas. Dizainas, anot studijos įkūrėjo Giacomo Garziano, turi pasakoti savo istoriją ir tuo pat metu gerbti prieš tai buvusią. Tam pasitelkiami biofilinio dizaino principai, akcentuojantys išsaugojimą, savarankiškumą ir atsinaujinimą.
Praėjusiais metais GG-loop pristatė savo naujausią kūrinį – Mitosis. Tai modulinė pastato sistema, sukurta naudojant parametrinį projektavimo įrankį ir vadovaujantis biofilinio dizaino bei BIM projektavimo principais, leidžiančiais sumažinti neigiamą pastatų poveikį aplinkai. Architektų noras pagerinti pastatu besinaudojančių žmonių gyvenimo kokybę išpildomas per glaudų ryši su gamta. Šiame projekte architektūra su gamta tarsi susilieja, pabrėžia gamtos, žmogaus ir statinio santykį ir, pritaikius biofilinio dizaino principus, sukuria unikalų gyvenimo būdą.
Nenuostabu, kad projekto pavadinimas kilo iš biologinio proceso pavadinimo. Mitozė yra procesas, kurio metu vienos ląstelės branduolys pasidalija į dvi naujas identiškas ląsteles, išlaikančias tapatumą. Asociacija su šiuo procesu buvo GG-loop architekto Giacomo Garziano įkvėpimo šaltinis. Jis pabandė įsivaizduoti lanksčią ir kartu darniai sąveikaujančią ekosistemą, kurioje kiekvienas gyvenamasis vienetas egzistuoja simbiozėje su kitais. Pasak architekto, šis projektas yra tarsi gyvas organizmas nenutrūkstančioje vystymosi ir augimo stadijoje.
GG-loop kartu su Hexapixel nuotr.
Projekto Mitosis struktūra primena tipinius miestų centrus Olandijoje, kur siauros gatvės ir išsiraizgę vandens kanalai leidžia sukurti lanksčias, dinamiškas ir patogias erdves netaisyklingų trikampių formų namų statybai. Projektas buvo sukurtas siekiant imituoti organizmo lankstumą, kuris vystosi prisitaikydamas prie skirtingų sąlygų. Vienas ant kito suprojektuoti rombo formos gyvenamieji moduliai, sujungti bendromis lauko erdvėmis ir privačiomis gausiai apželdintomis terasomis, sukelia natūralios gamtos įspūdį. Žaliosios erdvės, įrengtos visame pastate, leidžia gyventojams harmoningai gyventi su vietinės floros ir faunos biologine įvairove. Pasitelkus lanksčias struktūras ir tinklelio forma išdėliotus modulius, sukuriamos įvairios paskirties erdvės, pritaikytos skirtingiems gyventojų poreikiams. Atviros erdvės paverstos laukinės gamtos koridoriais, šiltnamiais, vertikaliais ūkiais. Vietos atrandama ne tik gyvenamiesiems būstams, bet ir laisvalaikio, švietimo, sveikatingumo ir mažmeninės prekybos patalpoms.
Formuojant pačius pastato modulius, buvo atsižvelgta į tokius svarbius kriterijus kaip saulės spindulių intensyvumas, privatumas, gyventojų tankumas, bendrųjų erdvių ir terasų santykis bei galimybes pritaikyti vertikalias medines jungtis. Projekto idėja ta, kad pagal šiuos kriterijus pastatą bet kada galima papildyti naujais gyvenamųjų erdvių moduliais.
GG-loop kartu su Hexapixel nuotr.
Mitosis projektui sąmoningai parinktos medžiagos bei procesai, efektyviai atliekantys regeneracijos procesus, absorbuojantys anglies dioksidą ir kuriantys aplinką, kurioje energijos pagaminama daugiau, nei suvartojama. Pastato hibridinėms konstrukcijoms naudojama pažangiais inžineriniais būdais apdirbta mediena kartu su betono bei plieno tvirtinimais, izoliacijai pasirinkti natūralūs pluoštai, dažai, pagaminti vaško ir vandens pagrindu, o grindų dangai naudojama epoksidinė derva. Lengvai ir greitai surenkamos medienos konstrukcijos ne tik sutrumpina statybų laiką, bet ir mažina statybų poveikį aplinkai, be to, jos daug ekonomiškesnės. Natūralios medžiagos interjere padeda sumažinti gyventojų streso lygį, kuria ramią vidinę pastato atmosferą ir silpnina miesto taršos poveikį patalpose.
Pastato ir aplinkos ekologiškumas tai nėra tik medžiagos, konstrukcijos ar energinio naudingumo savybės, bet ir organiškos erdvės, kurios padeda žmonėms atkurti ryšį su gamta ir pajusti jos teikiamą gerovę. Mitosis – tai puikus pavyzdys ir raktas į novatorišką dizainą. Projekte puikiai suderinti aplinką tausojantys techniniai aspektai su natūralios gamtos elementais. Projekto architektas Giacomo Garziano įsitikinęs, kad, norint stiprinti žmogaus santykį su gamta, šviesti visuomenę ir kovoti su klimato kaita, reikia nelikti abejingam biofilinei architektūrai. „Tik dirbami išvien su natūralia gamta ir jos ištekliais, o ne ją naikindami, mes galime atkurti natūralią planetos pusiausvyrą ir būvį.“,- G. Garziano.
