A. Ambrazienės ir D. Pocevičienės suprojektuoti apšvietimo sprendimai. Leono Garbačiausko nuotr.

Puikus, neseniai atnaujintas namų interjeras ne visada atneša tiek džiaugsmo ilgėjant vakarams. Tamsiuoju paros metu ima lįsti apšvietimo sprendimų klaidos. Kaip galėjo nutikti, kad pažangių apšvietimo technologijų laikais rezultatas mūsų namuose yra kur kas prastesnis nei tikėjomės? Interjero ir baldų centro „Domus galerija“ ambasadorės interjero dizainerės Audronė Ambrazienė ir Daiva Pocevičienė įvardija naujausias būsto apšvietimo tendencijas, o apšvietimo žinovas pataria, į ką reikėtų atsižvelgti, renkantis apšvietimo sprendimus.

Jungiame bei reguliuojame telefonu 

Pasak architektės A. Ambrazienės, daugelis naujų apšvietimo sprendimų yra susiję su sparčia LED technologijų pažanga. „Vis plačiau naudojamos belaidžio valdymo sistemos, kai apšvietimą valdome išmaniaisiais telefonais ar net balsu. Daugelis yra jau įpratę matyti bei naudoti ir linijines LED  apšvietimo sistemas, veikiančias magneto principu. Magnetiniai LED šviestuvai lengvai prisitvirtina bėgelyje ir gali juo lengvai judėti, taip lengvai keičiama šviestuvų padėtis – neprireikia ir elektriko pagalbos“, – sako interjero dizainerė D. Pocevičienė.

Pasaulio apšvietimo sprendimų naujienas nuolat pristatančios bendrovės „Delight LT“ vadovo Laimono Juciaus teigimu, nemažai novatoriškų gamintojų siūlo šviestuvus, kuriuose įdiegtos bevielio valdymo sąsajos, o šios srities lyderis yra suomių kompanija „Casambi“. „Intuityvi programinė įranga telefone įgalina vartotoją ne tik įjungti ar išjungti šviestuvus, bet ir reguliuoti šviestuvų intensyvumą, šviesos temperatūrą, susiprogramuoti šviestuvų grupes, scenarijus, animacijas ar laikmačius“, – aiškina L. Jucius.

Pasak L. Juciaus, šiandien net ir paprastam vartotojui prieinami produktai, kurių šviesos kokybė beveik prilygsta natūraliai saulės šviesai. Be to, pažangiausi šviestuvų gamintojai harmoningai suderina dizainą, funkciją ir kokybę.

A. Ambrazienės ir D. Pocevičienės suprojektuoti apšvietimo sprendimai. Leono Garbačiausko nuotr.

Minimalistiniai sprendimai: šviesa „iš niekur“

A. Ambrazienė ir D. Pocevičienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ryški interjero tendencija yra išgrynintas minimalistinis, be nereikalingų detalių erdvių įrengimas. Todėl ir apšvietimas tokiuose interjeruose gali būti subtiliai paslėptas, integruojant šviestuvus į gipso sienas ir lubas. „Kuriamas įspūdis tarsi šviesa sklinda iš niekur“, – taip minėtą apšvietimo kryptį apibūdina A. Ambrazienė, pridurdama, kad toks apšvietimo būdas tinka bet kokio stiliaus interjerui.

„Nors minimalizmas kviečia vadovautis principu, kad mažiau yra daugiau, tačiau minimalistiniame interjere lengvai gali prigyti ir itin didelis, neįprastos formos šviestuvas, kuris taptų pagrindiniu kambario akcentu, kurtų ryškų įspūdį. Šviestuvas gali būti ir kaip apšvietimo, ir kaip dekoro elementas. Pastaruoju metu vis dar itin dažnas pasirinkimas yra švelniai auksinių matinių ar juodų paviršių šviestuvai. Tuo tarpu mėgstantiems geometrines formas vertėtų prisiminti art deco stiliaus šviestuvus“, – pataria interjero dizainerė D. Pocevičienė.

Vieno scenarijaus nepakaks

Anot A. Ambrazienės ir D. Pocevičienės, kambaryje visada bus jaukiau, kai apšvietimas turės kelis sluoksnius: ilsintis kambaryje, užteks tik šoninės šviesos, kuri gali būti taškinė, paslėpta ar tiesiog sklisti iš toršero. Kai reikalinga daug šviesos, tiks stiprus centrinis apšvietimas.

„Reikėtų atsižvelgti, koks apšvietimo principas labiausiai tinka konkrečiai namų vietai. Vienas variantas – tiesioginis apšvietimas, kai šviesos srautas yra nukreiptas žemyn. Toks apšvietimas tinka ties spinta, kur turime susirasti drabužį ir nužvelgti save apsirengę.  Kitas sprendimas – atspindėtas apšvietimas, kai šviesos srautas yra nukreipiamas į lubas ar sienas. Jis būtų tinkamas visose patalpose kaip papildomas apšvietimas, kuris suteiktų šeimininkams jaukumą. Tai gali būti ir kaip budintis apšvietimas koridoriuose, laiptinėse, kad vaikštant po kambarius, nereikėtų nuolat junginėti šviesos.Išsklaidytas apšvietimas, kai šviesos srautas pasiskirstęs tolygiai visomis kryptimis – toks būtų galimas, pavyzdžiui, koridoriuje“, – atkreipia dėmesį A. Ambrazienė.

Pasak L. Juciaus, apšvietimo sprendimo pasirinkimui didelę įtaką turi ir paviršių spalvos bei faktūros (pvz. balta spalva atspindi apie 80–85 proc. šviesos, o juoda didžiąją dalį šviesos sugeria). Todėl šviesiame interjere šviesos šaltinių gali prireikti mažiau, skirsis ir jų išdėstymas. Žinovas taip pat įvardijo, į ką derėtų atsižvelgti, planuojant apšvietimo sprendimus.

A. Ambrazienės ir D. Pocevičienės suprojektuoti apšvietimo sprendimai. Leono Garbačiausko nuotr.

Apšvietimo sprendimų sėkmė: 5 pagrindiniai elementai

1. Šviesos kokybė. Vienas svarbiausių parametrų – spalvų atkūrimas lyginant su saulės šviesa. Populiariausias kriterijus yra CRI (Color rendering index). Žinovai rekomenduoja, kad šviestuvai turėtų CRI90 ir daugiau (CRI90 reiškia ne mažesnį kaip 90 proc. pasirinktų spalvų atitikimą saulės šviesai).
2. Vizualinis komfortas. Venkite sprendimų, kur galingo šviesos šaltinio šviesa kristų tiesiai į akis. Jei įmanoma, prioritetą skirkite netiesioginei / atspindėtai šviesai.
3. Apšvietimo sluoksniai. Bendras patalpos apšvietimas, tikslinis arba darbinis apšvietimas skirtas tam tikrai zonai apšviesti, dekoratyvus apšvietimas – sukurti tam tikrai atmosferai.
4. Valdymo lankstumas ir patogumas. Natūralus apšvietimas labai priklauso nuo paros ar metų laiko, todėl praverčia galimybė reguliuoti apšvietimą. Kur galima, automatizuokite apšvietimą, taip pat reagavimą į judesį ar natūralaus apšvietimo situaciją.
5. Specialisto įžvalgos. Verta prisiminti, kad apšvietimas yra ne tik svarbi interjero dalis, bet ir gyvenimo kokybei įtakos turintis veiksnys. Konsultuokitės su specialistu dar projektavimo stadijoje – nustebsite, kiek yra daug įvairių būdų apšviesti patalpą, o kiekvienas jų turi savų privalumų.