Pasak industrinio stiliaus sistemų žinovo, „Domus galerija“ centre įsikūrusio „Vesida“ salono projektų vadovo Tomo Šulžickio, šis stilius kilo iš 4-ojo dešimtmečio Manhatano – Niujorko rajono – gamyklų zonų. Greitai išaugo žemės kainos miesto centre, todėl pramonės įmonės buvo priverstos perkelti gamybą į priemiesčius. Tuščiuose pastatuose apsigyveno Niujorko bohemos atstovai, o apleistos gamyklos ir sandėlių teritorijos virto prabangiais lofto stiliaus būstais.
„Lietuvoje populiaru pasirinkti keletą industrinio stiliaus detalių norint namuose sukurti vieningą ir gaivumą palaikantį interjerą. Pagrindinis šio stiliaus bruožas yra tarsi neužbaigtas vaizdas, akcentuojantis plikų ir šiurkščių paviršių derinimą su švaria ir plokščia apdaila. Ši koncepcija dažnai derinama su minimalizmu, todėl tokios erdvės turėtumėte neperpildyti kambario baldais ir gerai pagalvoti, kaip tinkamai laikysime visus savo daiktus“, – aiškina T. Šulžickis.
Anot interjero dizainerio R. Špoko, šiandien stebima industrinio stiliaus tendencija – jo elementų pritaikymas įvairių kitų stilių interjeruose.
„Industrinio stiliaus elementai Lietuvos gyventojų interjeruose yra labai persipynę su minimalizmu, art deko, net posh (arba prašmatnaus) stiliaus elementais, ir tai yra gerai – juk ribų kūrybai nėra. Daug šiuolaikinių naujų dizaino objektų kuriama atsigręžus į senus vintažinius pavyzdžius – į automobilių pramonės produkciją, įvairius liaudiškus buities daiktus, vintažinio stiliaus interjero dekorą, antikvarinius baldus ir panašiai“, – atkreipia dėmesį R. Špokas.
Jis pastebi, kad industrinio stiliaus interjerus pastaruoju metu vis dažniau papildo apvalios, lenktos daiktų formos (arkos, apvalūs šviestuvai ir baldai), blizgus ir spalvingas dekoras, įvairiausių formų, ornamentuoti metaliniai tinkleliai.
„Vesida“ projektų vadovas taip pat atkreipia dėmesį į populiarėjančias kvadratais suskirstytas Niujorko stiliaus industrinio dizaino pertvarų sistemas. Pasak T. Šulžickio, stiklinė pertvara juodais rėmais suteikia interjerui griežtą charakterį, modernumo ir leidžia maksimaliai išnaudoti erdvę. Kvadratais suskirstyta sistema dažniausiai naudojama durų pertvaroms, bet puikiai atrodo ir drabužinėje ar atskiriant namų erdves. Naujausių tokių sistemų standartiniai profiliai (26–40 mm pločio) sumažėję net iki 12 mm, todėl atrodo itin subtiliai.
„Jeigu jūsų erdvė stumdomosioms durims yra per ankšta, galima pasirinkti jų alternatyvas – sulankstomąsias arba varstomąsias duris. Abu šie variantai yra puikus sprendimas siauroms sieninėms nišoms, o sulankstomosios durys turi dar papildomą privalumą – platų atidarymo kampą, todėl turėsite optimalią prieigą prie daiktų laikymo erdvės, esančios už durų“, – aiškina tokių sistemų galimybes T. Šulžickis.
Žinovai įvardijo ir pagrindinius industrinio stiliaus bruožus bei privalumus:
1. Urbanistinio stiliaus tąsa. Industrinio stiliaus elementai palaiko organišką ryšį su aplinka. Tai – miesto, gatvės, geležies, plytos ir betono stilius. Toks stilius artimas „asfalto vaikams“.
2. Atviras planas, didelės erdvės. Šioms didelėms erdvėms būdinga ir daugiafunkcinė paskirtis.
3. Originali seno pramoninio statinio struktūra, inžineriniai elementai. Paliekamos atviros sienos, betono lubos, kolonos, sijos, vamzdynai, laidai ir kt.
4. Metalas, medis, betonas, plytos, stiklas. Šios medžiagos akcentuojamos atviromis pastato konstrukcijomis, laiptais, turėklais, tinkleliais, daiktais ar jų detalėmis. Paprastai tokios stiliaus interjeruose mažai imitacijų – naudojamos tikros medžiagos.
5. Stilingais elementais tampa statybinės ir kitokios atliekos. Senų staklių detalės pritaikomos interjere, iš jų daromi baldai, šviestuvai. Puikiai tinka kai kurie daiktai, kurie buvo išmesti kaip atliekos. Pavyzdžiui, daiktų transportavimo medinės paletės, statybinių kabelių ritės ir pan.
6. Nauja plius sena. Nauji, šiuolaikiniai elementai derinami su senais, vintažiniais daiktais.
„Paprastai industrinio stiliaus interjerai skirstomi į dvi grupes „sunkus“ (angl. hard) ir „lengvas“ (angl. soft). Pirmuoju atveju originaliame sename pastate sukuriamas interjeras, kurio esminis bruožas – tikra istorinė struktūra. Antrasis atvejis – šiuolaikiniame pastate sukurtas interjeras, neturintis jokių istorinių sąsajų su industrija, tik estetinė išraiška“, – pastebi interjero dizaineris.
Pasak R. Špoko, šis stilius ar jo elementai puikiai tinka didelio tankumo miesto erdvėms, tačiau puikiai gali tikti ir kaime ar priemiestyje. Netiktų, jei stipriai kontrastuotų su aplinka, tarkime, jei būtų bandoma atkartoti ar sukurti Niujorko lofto temą name prie ežero, miške, gamtos apsuptyje arba įterpti industrinį stilių į futuristinę, švarią aplinką, pavyzdžiui, bioninės Zaha Hadid architektūros pastate.
„Industrinio stiliaus interjerai pasižymi kūrybiškumu. Labai dažnai juos kuria menininkai, todėl tokiame interjere būna daug modernaus meno elementų ir kūrinių“, – pastebi interjero dizaineris R. Špokas.