Šiame straipsnyje bus pristatomos trys pagrindinės temos:
Šiame skyriuje trumpai aptariami esminiai veiksniai, nuo kurių priklauso parketlenčių ir kitų medinių grindų eksploatacija, ir išskirti šildomoms grindims svarbūs momentai:
Pagrindo įrengimo kokybė
Pagrindas – tai vienas svarbiausių medinių grindų konstrukcijos elementų, nuo kurio įrengimo kokybės priklauso visa tolesnė medinių grindų eksploatacija, todėl jo įrengimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Parketlentės ar kitos medinės grindys turi būti klojamos ant technologiškai teisingai įrengtų, sausų ar tinkamai hidroizoliuotų, stabilių pagrindų, pasirinkus tinkamą grindų įrengimo konstrukciją. Įrenginėjant šildomą pagrindą, jam keliami papildomi reikalavimai.
Eksploatuojant parketlentes/kitas medines grindis ant šildomo pagrindo, labai svarbu, kad patalpoje esančių medinių grindų temperatūra visame plote keistųsi vienu metu ir būtų vienoda. Kai parketlenčių/medinių grindų temperatūra keičiasi nevienodai ar svyruoja skirtingose medinių grindų vietose, skirtingoms grindų dalims sukuriamos nevienodos eksploatacinės sąlygos, dėl to viena grindų dalis trauksis (arba plėsis) stipriau ir greičiau, nei kita. Tokios sąlygos per ilgesnį laiko tarpą gali tapti nedidelių plyšelių ar bangelių atsiradimo ant grindų paviršiaus priežastimi, taip pat gali pasikeisti grindų vaizdas tarp skirtingai šildomų medinių grindų plotų ir pan. Tam, kad galima būtų išvengti šių pasekmių, pagrindo šildymo sistema turi būti įrengta kokybiškai, šildymo elementus pagrinde išdėstant tolygiai ir viename gylyje.
Šildomos grindys turi būti įrengiamos specialistų. Šildymo sistemos įrengimo specialistai turėtų būti informuoti, kad virš šildymo sistemos bus klojamos medinės grindys. Medinių grindų klojėjai turėtų žinoti, kokios sudėties išlyginamasis mišinys buvo panaudotas virš šildymo elementų, kad galėtų tiksliai pamatuoti pagrindo drėgnumą ir parinkti tinkamas medžiagas.
Darbų atlikimo kokybė ir įrengimui panaudotos medžiagos
Parketlenčių/medinių grindų įrengimui visada rekomenduojama naudoti žinomų, medinių grindų srityje besispecializuojančių gamintojų medžiagas, sudarančias vieną sistemą, ir samdyti profesionalius meistrus, suteikiančius garantiją savo darbams. Klojimo procesas turi būti vykdomas laikantis parketlenčių/medinių grindų įrengimo ir medžiagų naudojimo instrukcijų.
Šildomos grindys turi būti įrengiamos naudojant kokybiškus produktus. Klojant parketlentes/medines grindis ant šildomo pagrindo, ypatingą dėmesį siūloma skirti klijų pasirinkimui. Klijų tinkamumas šildomoms grindims turi būti nurodytas jų instrukcijose. Šildomoms grindims negalima naudoti tam netinkančių klijų, nes parketlentės/medinės grindys, suklotos ant šildomo pagrindo, gali judėti (trauktis arba plėstis) labiau, nei paprastos medinės grindys. Dėl šios priežasties klijams gali tekti atlaikyti didelę įtampą, ir, judant grindims, jie neturi atšokti nuo pagrindo, trūkti ir pan.
Iš klijavimui ant šildomo pagrindo tinkančių klijų rekomenduojama rinktis naujos kartos reaktyvinius klijus (kietėja vykstant cheminei reakcijai, kurios metu susiformuoja polimerinis rišamasis komponentas), kurie paprastai gaminami poliuretano ar silano pagrindu ir pasižymi didele sukibimo jėga bei elastingumu. Pagal savo eksploatacines savybes tokie klijai gerokai lenkia daugelį dispersinių, tirpiklinių ir kitų tipų klijų. Gerų klijų parinkimas yra ypač svarbus, jeigu šildomas grindis planuojama eksploatuoti 10–15 ir daugiau metų.
Įrengiant gamykliškai nepadengtas medines grindis (pvz., vienetinį masyvo parketą ar lentas), reikia atkreipti dėmesį ir į padengimui naudojamas medžiagas. Jei grindys šildomos, būtina vengti lentelių šonų susiklijavimo. Jis gali atsirasti naudojant kai kuriuos vandens pagrindo lakus, kurie suklijuoja lentelių šonus tarpusavyje, ir atskiri grindų elementai nebegali laisvai judėti vienas kito atžvilgiu. Dėl to grindų paviršiuje sukuriamos papildomos įtampos ir vietomis gali atsirasti didesnių plyšelių. Ši problema bus nesunkiai išspręsta, jei prieš lakavimą naudosite specialų gruntą, kuris neleis lentelių šonams sukibti. Taip pat, kaip kitą šios problemos sprendimo būdą, siūlome grindis alyvuoti ir jų viršų padengti vašku.
Patalpos mikroklimatas medinių grindų klojimo ir eksploatacijos metu
Pagrindinis parketlenčių/medinių grindų priešas yra drėgmės pokyčiai. Būtent dėl drėgmės pokyčių grindyse atsiranda plyšelių arba bangelių. Todėl, prieš klojant parketlentes/medines grindis ant paprasto ar šildomo pagrindo, patalpoje turi būti užbaigti visi drėgni remonto darbai ir nusistovėti tinkama santykinė oro drėgmė (40–60 %) bei temperatūra (+18–24° C). Šių sąlygų reikia griežtai laikytis klojant gamykloje dengtas grindis, kurios po suklojimo nebus šlifuojamos. Tokios pat sąlygos turėtų būti užtikrintos ir visą parketlenčių/medinių grindų eksploatavimo laikotarpį.
Šildomos grindys turi būti įrengiamos esant tinkamai temperatūrai ir drėgmei. Esant šildomam pagrindui, reikiamos santykinės oro drėgmės ir temperatūros patalpoje palaikymas turi ypatingai didelę reikšmę, kadangi šiuo atveju netinkamo mikroklimato poveikio padariniai išryškėja greičiau ir intensyviau. Taip atsitinka todėl, kad ant šildomo pagrindo suklotoms parketlentėms/medinėms grindims tenka atlaikyti žymiai didesnius ir dažnesnius temperatūros ir drėgmės pasikeitimus, nei ant nešildomo pagrindo suklotoms grindims.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pačių grindų temperatūros svyravimo amplitudė būtų nedidelė. Rekomenduojamas grindų temperatūros pasikeitimas yra ne didesnis kaip 4° C per parą, tiek keliant grindų temperatūrą, tiek ir ją mažinant. Tada, kai šildymas įjungtas, grindų paviršiaus temperatūra niekada neturi viršyti +27° C.
Parketlenčių/medinių grindų priežiūra ir apsauga
Šildomos medinės grindys prižiūrimos taip pat kaip ir visos kitos medinės grindys. Priežiūros priemonės ir reikalavimai priežiūrai priklauso nuo medinių grindų paviršiaus padengimo ir turi būti nurodyti konkrečių grindų priežiūros instrukcijoje. Toliau pateikti bendri medinių grindų priežiūros ir apsaugos reikalavimai.
Grindų valymui geriausia naudoti dulkių siurblį ar kitą sausą valymo būdą. Jei reikia, grindys gali būti valomos drėgnu, bet gerai nugręžtu skuduru. Eksploatuojant medines grindis taip pat rekomenduojama prie įėjimo į patalpas tiesti kilimėlius, kurie surinktų smėlį ir purvą, po kėdėmis su ratukais naudoti specialius nuo braižymo apsaugojančius kilimėlius ir priklijuoti ant baldų kojelių specialias pagalvėles.
Laikantis anksčiau išvardytų sąlygų, beveik visų rūšių medinių grindų, suklotų ant šildomo pagrindo, eksploatacija bus tokia pati, kaip ir ne ant šildomo pagrindo suklotų medinių grindų. Tačiau, kaip rodo praktika, daugelyje patalpų dažniausiai vyksta sezoniniai drėgmės svyravimai ir nuolatos palaikyti idealias medinių grindų eksploatavimo sąlygas nepavyksta. Tokiu atveju, šildomos grindys tampa papildomu rizikos veiksniu, lemiančiu medinių grindų eksploataciją. Todėl, norint iki minimumo sumažinti plyšių atsiradimo, medinių grindų susibangavimo ar atšokimo nuo pagrindo riziką, patartina atsižvelgti į papildomus veiksnius, lemiančius šildomų medinių grindų eksploataciją ir stengtis, kad visi rizikos veiksniai nebūtų kartu.
Papildomi veiksniai, kurie lemia medinių grindų eksploataciją, yra: medienos rūšis, iš kurios pagaminta grindų danga; medienos, iš kurios pagaminta grindų danga, supjovimo būdas ir pasirinktas medinių grindų tipas. Nuo šių trijų veiksnių labiausiai priklauso medinių grindų stabilumas, t. y. atsparumas drėgmės pokyčiams. Esant šildomam pagrindui, medinių grindų stabilumas įgauna ypatingą svarbą. Renkantis medines grindis šildomam pagrindui, taip pat reikia atsižvelgti į grindų pralaidumą šilumai, kurį taip pat daugiausiai nulemia anksčiau minėti trys veiksniai.
Medienos rūšis ir medienos supjovimo būdas
Skirtingos medienos rūšys pasižymi skirtingu stabilumu. Šildomos grindys pasirenkamos stabilesnes medienos rūšies, t. y. rūšis, kurios kuo mažiau ir lėčiau reaguoja į drėgmės pokyčius. Stabilios medienos rūšys: ąžuolas, raudonas ąžuolas, uosis, merbau, bambukas, tauari, hevea. Nestabilios medienos rūšys, kurių dauguma gamintojų nerekomenduoja kloti ant šildomo pagrindo: bukas, klevas, ipė, masaranduba, cumaru, kempas.
Skirtingi medienos, iš kurios pagaminta medinių grindų danga, supjovimo būdai taip pat lemia tolesnę šildomų medinių grindų eksploataciją. Geriausia rinktis produkciją, pagamintą iš radialinio pjovimo lentelių. Visiems žinoma paprasta tiesa, kad medis yra blogas šilumos laidininkas ir mažina grindų šildymo efektyvumą. Tačiau matavimais nustatyta, kad radialinio pjovimo mediena šilumą praleidžia dvigubai geriau, nei tangentinio pjovimo mediena. Taip yra todėl, kad šiluma lengviau praeina lygiagrečiai metinėmis augimo rievėmis nei kirsdama jas. Taip pat radialinio pjovimo mediena bus stabilesnė nei tangentinio pjovimo mediena.
Medinių grindų tipas
Medinių grindų tinkamumas šildomoms grindims taip pat priklauso nuo jų tipo. Toliau pateiksime populiariausių medinių grindų tipų tinkamumą šildomoms grindims:
Daugelis medinių grindų gamintojų pateikia tokius arba panašius šildomo pagrindo paruošimo ir klojimo ant jo reikalavimus:
Daugiau patarimų rasite rubrikoje Grindų ABC.