Neturtingas žydų vaikas, gimęs 1914 m. Rusijos imperijoje. Ambicingas paauglys, susipažinęs su Kesselio ir Malraux kūryba. Generolo de Gaulle’io kareivis, Laisvosios Prancūzijos oro pajėgų lakūnas. Diplomatas, išmaišęs Europą, o paskui užkariavęs Ameriką. Prancūzijos generalinis konsulas Los Andžele. Aktorės Jeanos Seberg vyras. O svarbiausia – rašytojas, du kartus apdovanotas Goncourt’ų premija, bet ir toliau apsėstas troškimo pranokti patį save. Per tokius kontrastingus paveikslus knygos autorė, ketverius metus tyrinėjusi Romaino Gary biografiją ir kūrybą, mėgina atskleisti tikrąjį jo gyvenimą – gyvu ir žaismingu stiliumi piešia portretą laisvo žmogaus ir talentingo rašytojo, kurio įtaigūs romanai pelnė vietą tarp didžiųjų XX amžiaus kūrinių.Tai pirmoji išsami Romaino Gary biografija lietuvių kalba.
Ši knyga – paties J. D. Rockefellerio (1839–1937) papasakotas kelias nuo samdomo buhalterio darbo už 16 dolerių per mėnesį iki milijardieriaus ir naftos pramonės magnato. Kartu tai ir šalies progreso istorija: nuo tų laikų, kai naftą, supilstytą į medines statinaites, užsakovams pristatydavo arkliu traukiamu vežimu iki JAV išraizgiusių naftotiekio trasų, naftovežių ir naftos tanklaivių. J. D. Rockefelleris laiku įžvelgė Amerikos pramonės plėtros teikiamas perspektyvas ir įsteigė naftos perdirbimo įmonę Standard Oil, kuri netrukus JAV užėmė dominuojamąją padėtį. Bet mokėdamas gauti, tai yra uždirbti, jis nepamiršo ir duoti. Be didžiulio indėlio į naftos pramonę, J. D. Rockefelleris iki šių dienų žinomas ir kaip daugybės labdaros, mokslo ir švietimo organizacijų steigėjas bei filantropas.
Ferdinardas Ruščicas – dailininkas, profesorius, nusipelnęs Vilniaus visuomenės veikėjas. „Dvidešimt šešeri metai su Ruščicu“ leidžia pažvelgti į šios iškilios asmenybės biografija, gyvenimą, pasiekimus. Knygą papildo Jano Bulhako, lenkų fotografo, ilgą laiką gyvenusio Vilniuje, asmeninės refleksijos bei kūrinys „Fotografo kelionės žodžiu ir vaizdu“, pasakojantis apie Vilniaus miestą bei jo apylinkes.
Johannas Wolfgangas Goethe (1749–1832) – vokiečių literatūros klasikas, vienas garsiausių vokiečių rašytojų, žymiausias literatūrinio sąjūdžio „Audra ir veržimasis“ atstovas. Autobiografijoje „Iš mano gyvenimo. Poezija ir tiesa“ Goethe vaizduoja 1749–1775 m. laikotarpį, pasibaigiantį išvykimu į Veimarą – ten jo laukia tarnyba hercogo dvare. Kūrinys parašytas iš tolimos laiko perspektyvos, autoriui atsigręžus į savo gyvenimo pradžią. Vėlyvasis Goethe taip kalba apie savo autobiografiją: „Tai mano gyvenimo rezultatai, o faktai, kuriuos aš papasakojau, tiesiog patvirtins mano stebėjimus, aukštąją tiesą… Mūsų gyvenimo faktai vertingi ne todėl, kad yra tikri, bet todėl, kad ką nors reiškia.“
„Žinoma, tai ne visai tikras dienoraštis. Nes aš iš anksto žinau, kad jį skaitys svetimi žmonės. Kam man to reikia? Geras klausimas. Na, pavyzdžiui, nenorėčiau, kad knygą apie mane ir mano darbą rašytų kas kitas. Nesu tikras, kad dar kas nors, išskyrus mane, įstengtų suprasti – ką aš iš tiesų veikiu ir kas už viso to slypi. Bandysiu parašyti pats.“
Alvis Hermanis (g. 1965) – latvių teatro pasididžiavimas. Režisierius, aktorius, scenografas, Naujojo Rygos teatro (NRT) meno vadovas, įvairių Latvijos ir tarptautinių premijų laureatas. Nuolat kviečiamas režisuoti garsiuosiuose Europos dramos ir operos teatruose. Latvijoje išrinktas įtakingiausiu mąstytoju. Septynių vaikų tėvas. Menas, šeima, politika, vertybių perkainojimas, užsienio spaudos išpuoliai, Europos dabarties apmąstymai… Faktai ir interpretacijos, rimtumas ir ironija, emocijos ir sąmojis… 2016 metų rudenį Latvijoje pasirodžiusi Alvio Hermanio knyga netrukus buvo išgraibstyta..
Fridos Kahlo gyvenimas ir kūryba buvo iššūkis jos laikmečiui. Ši moteris įkūnijo svarbias XX a. iliuzijas ir siekiamybes – Meksikos revoliuciją ir moters emancipaciją, liudijo begalinę aistrą gyventi ir kurti. Tokia aistra įveikia net fizinę negalią. Po mirties praėjus daugiau nei penkiasdešimčiai metų, F. Kahlo išlieka ryški modernizmo ikona, o jos paveikslų parodos toliau keliauja po didžiąsias pasaulio galerijas. Biografės ir istorikės Hayden Herreros parašytoje išsamioje Fridos Kahlo biografijoje itin detaliai, remiantis menininkės laiškais ir dienoraščiais, draugų ir mylimųjų laiškais jai ir gausybe pasakojimų, perteikta nepaprasta talentingos dailininkės gyvenimo istorija. Ši knyga – tiksliausia ir išsamiausia menininkės biografija.
Tai autobiografinė automobilių kompanijos „Ford Motor Company“ įkūrėjo Henry Fordo (1863–1947) knyga. Čia jis pasakoja, kaip ėmė gaminti automobilius, atskleidžia verslo kūrimo patirtį, kuri jam padėjo ne tik tapti turtingu ir įtakingu žmogumi, bet ir pelnyti didelę verslo kolegų, daugybės paprastų amerikiečių pagarbą. Visą gyvenimą H. Fordas laikėsi principo, kad verslas turi būti sąžiningas, o nuoširdus rūpestis darbuotojais – viena iš pagrindinių sėkmės formulių. Knygoje nagrinėjami verslo organizavimo, požiūrio į produkto kokybę, darbo sąlygų ir pelno klausimai. Autorius nesibaido ir platesnių pamąstymų ne tik buitinio, bet ir valstybinio lygmens temomis.
2010-aisiais 750 tūkst. žmonių atvyko į Niujorko „MoMa“ muziejų pamatyti Marinos Abramović darbų retrospektyvos ir pabendrauti su menininke – tik žvilgsniu – per neįtikėtiną 700 valandų trukmės performansą. Šis įvykis dar kartą pademonstravo neeilinę menininkės vidinę stiprybę. Partizanų duktė M. Abramović augo Tito laikų Jugoslavijoje, auklėjama nenuilstamo darbo dvasia. Net prasidėjus tarptautinei menininkės karjerai jos gyvenimą vis dar kontroliavo motina – kasdien dukra namo privalėjo grįžti iki dešimtos vakaro. Tačiau M. Abramović smalsumas, bendravimo troškulys ir balkaniškas humoro jausmas buvo nenumaldomi – jie įsikūnijo menininkės kūryboje ir gyvenime. Marinos Abramović istorija – analogų neturinti menininkės karjera. Tai nuolatinis balansavimas ties baimės, skausmo, nuovargio ir pavojaus riba, kompromisų nepripažįstanti emocinės ir dvasinės transformacijos paieška.
„Vilnius atrodė chaotiškai. Daug rūmų, aplink – menkos lūšnos. Puiki itališko stiliaus miesto rotušė stovėjo gražioje, barakų prigrūstoje aikštėje. Didingos katedros link vedančios gatvės buvo negrįstos, pilnos visokiausių šiukšlių; lyjant – neišbrendamos. (…) Šiaurėje, kairiajame Neries krante, yra Antakalnis; pušynai supa kalvas su gražiomis bažnyčiomis, Sapiegų rūmais ir sodu. Dešiniajame tos pačios upės krante, prie Žaliojo tilto, kyla rūmai, vadinami Pirmontu, o toliau, ant kalno – žavi Verkių vila, priklausanti kunigaikščiui Masalskiui.“
Iš prancūzų kalbos versti Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo Franko atsiminimai – vertingas liudijimas, atskleidžiantis XIX a. pirmosios pusės Vilniaus aktualijas: universiteto istoriją, to meto mediciną, itin intensyvų kultūrinį ir politinį miesto gyvenimą. Aprašomi įžymūs to meto mokslo, kultūros, aukštuomenės žmonės, su kuriais atsiminimų autoriui teko bendrauti. Knygoje daug informacijos ir apie eilinių žmonių, įvairiausių luomų kasdienybę, ligas, gydymo būdus.
Įsigyti pirmąjį leidinį galima čia.
Seras Winstonas S. Churchillis buvo vienas svarbiausių XX a. politinių lyderių, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas (1940–1945), iškalbingas laisvojo pasaulio balsas prieš nacių tironiją bei talentingas rašytojas. 1953 m. jam buvo ypatingi. Už aktyvią politinę veiklą W. Churchilliui suteiktas sero titulas, o už memuarus „Antrasis pasaulinis karas“ – Nobelio literatūros premija. Pirmajame atsiminimų tome W. Churchillis rašo apie tarptautinę padėtį po 1919 m. Versalio taikos, A. Hitlerio kelią į valdžią, Londono bei Paryžiaus vyriausybių nuolaidžiavimą naciams. 1939 m. rugsėjį vokiečiams užpuolus Lenkiją, britai paskelbė A. Hitleriui karą. 1940 m. gegužę nenuilstantis W. Churchillis tapo Jungtinės Karalystės premjeru. Būtent jam buvo lemta „per kraują, sunkų triūsą ir ašaras“ vesti šalį į pergalę. Iš viso išleisti 4 memuarų tomai. Juos visus galima įsigyti internetinėje parduotuvėje 2di.lt
Daugiau rekomenduojamų knygų sąrašų rasite čia.