Kiną Lietuvoje mėgsta dauguma – tai parodo ir šalyje populiarūs kino festivaliai, daugybė kitų susijusių renginių, parodų. „Vilniaus galerija“ kviečia patyrinėti, kas slypi už šios meno formos, naujai pažvelgti į savo pomėgius ir sužinoti daugybę įdomių faktų. Įsigyti visas žemiau išvardintas knygas šiuo metu galite elektroninėje parduotuvėje www.2di.lt.
Žiūrėti filmus mėgsta kone kiekvienas, o pasirodžius naujai juostai internetas mirgėte mirga nuo įvairių interpretacijų. Ši knyga griežtai atsisako tiesiogiai analizuoti pačius filmus ir vietoj to skatina įsigilinti į kino ir žiūrovo santykį. Ką mes jaučiame žiūrėdami filmus? Kodėl tai darome? Pagal ką ir kodėl išsirenkame, ką žiūrėti? Įsitraukimas, realybė, tapatumas ir kino ribos – visa tai aptariama, pasitelkiant įvairias teorijas, tendencijas ir dažnai psichoanalitinį požiūrį. Šis leidinys puikiai tiks visiems, norintiems ne tik patyrinėti kiną kaip mokslą ar meną, bet ir nuodugniau suprasti patį save.
Įsigyti knygą galite internetu.
„The Charlie Chaplin Archives“ – Taschen leidyklos knygoje anglų kalba gilinamasi į humoro genijaus archyvus. Per vienerius metus nuo atvykimo į Holivudą 1914 m., Britanijoje gimęs Charlie Chaplinas tapo Amerikos karaliumi. Pasibaigus antriesiems jo televizijos ekrano metams, Chaplino šlovė išplito visame pasaulyje. Jis buvo pirmoji tarptautinė kino žvaigždė ir greitai tapo vienu turtingiausių pasaulio žmonių, su milijono dolerių kontraktu ir savo studija. Nuo Aliaskos iki Zimbabvės skrybėlė, lazdelė, aptemptos kelnės ir dideli batai tapo ir iki dabar išlieka akimirksniu atpažįstamu siluetu. Šis naujas Taschen knygos leidimas seka kiekvieno meistro filmo kūrimą per asmeninius laiškus ir atmintines, eskizus, siužetus, plakatus, nuotraukas filmavimo aikštelėje bei Chaplino ir kai kurių artimiausiū jo bendradarbių istorijas. Analizuojama išradinga improvizacija ir kruopštus planavims dėl kurių Chaplinas tapo pirmąja tarptautine kino žvaigžde.
Įsigyti knygą galite internetu.
„Trumpa kino istorija: nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo“ – dar vienas neeilinis, Lietuvoje mažai tyrinėtą kino istoriją pristatantis kūrinys, kuris turėtų atsirasti kiekvieno kinematografija besidominčio studento ar kino mylėtojo lentynoje. Tai įdomiai aprašyta kino istorija, kurioje daug dėmesio skiriama stiprioms kino asmenybėms, judėjimams, technologinei pažangai. Gerai knygą platformoje „Goodreads“ įvertino ir Lietuvos skaitytojai.
Įsigyti knygą galite internetu.
XX a. vidurio ir antrosios pusės kinas – ko gero, pats spalvingiausias ir dinamiškiausias kino istorijoje. Naujos kino bangos, dar nematyti kino raiškos būdai, vienas po kito pasirodantys šiandien kino genijais vadinamų režisierių filmai. Juk būtent šiuo laikmečiu kūrė Andrejus Tarkovskis, Federico Fellini, Alfredas Hitchcockas, nereikėtų pamiršti ir vis didesnį pagreitį įgaunančio Vidurio ir Tolimųjų Rytų kino. Būtent toks – maištingas, nagrinėti iki tol dažnai nutylimas socialines, politines aktualijas skatinantis kinas ir pristatomas šiame leidinyje.
Įsigyti knygą galite internetu.
Naujas žvilgsnis į Lietuvos kiną – lyties problematika kine – skirtingos perspektyvos
Kinas – ne tik filmai. Tai daugybės žmonių darbas, komercinės ir autorinės strategijos bei skirtingi būdai rodyti ir žiūrėti. Šį kartą fokuse atsiduria moterys – šiapus ir kitapus ekrano, matomos ir ilgą laiką beveik nepastebėtos Lietuvos kine: tiek ankstyvuosiuose filmuose, tiek sovietmečio kūryboje, tiek šiandienos kino praktikose.
Ši knyga – dešimties straipsnių rinktinė – pirmą kartą lietuviško kino kontekste lyties problematiką gvildena iš trijų skirtingų perspektyvų. Kokiu statusu kino gamyboje dalyvauja moterys – antrosios režisierės, montuotojos ar kostiumų dailininkės? Kaip galime perskaityti komercinį, autorinį, dokumentinį kiną ir videomeną, jei dėmesį kreipiame į lyčių vaidmenis? Ir kaip lytis atsiskleidžia konkrečiuose filmuose, žvelgiant iš skirtingų teorinių perspektyvų?
„Kaip kameros žvilgsnis sureguliuotas, taip ir matysime kine rodomą pasaulį; kaip medžiaga sumontuota, tokios reikšmės ir ims formuotis; kokius kultūrinius įgūdžius žiūrėti kiną turime, tokią kino patirtį ir kaupsime. Todėl ir šios knygos žvilgsnį į kiną fokusuoja du dalykai. Pirmiausia lyties problematika: nagrinėjame, kaip keičiasi kino istorija ir jos apmąstymo būdai, jei žvelgiame per moterų – kūrėjų, žiūrovių, vaizdinių – prizmę. Ir antra, daugiadiscipliniškumas: knygos autorės ir autoriai ateina iš istorijos, filologijos, dailėtyros, psichologijos ir kinotyros kontekstų, tad jų teorinė optika ryškina vis kitokias kino ir lyties svarstymo galimybes”. – knygos sudarytojos Natalija Arlauskaitė, Lina Kaminskaitė
„Knygoje „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ tarpdalykinė tyrėjų komanda iš kritinės ir feministinės perspektyvos pažvelgia į paraštėse paliktus Lietuvos kino istorijos fragmentus – nuo XX a. pradžios iki šių dienų. <…> Šia studija žengiamas svarbus žingsnis ugdant Lietuvoje modernų, reflektyvų, transnacionalinį požiūrį į kiną ir vizualumą. Knyga bus įdomi ir naudinga ne tik kinotyros ir vizualumo ekspertams, studentams, bet visiems, besidomintiems iki šiol neatrasta lietuviškojo kino istorija.”– kultūros istorikė, TSPMI profesorė Violeta Davoliūtė.
