Vaidoto Darulio nuotr.
Autorius Gintaras Čaikauskas, bendraautoris Simonas Čaikauskas
Studija „Architektūros linija“
Nuotraukos Monos Avik (Moona)
Tekstas Gytautės Ivanauskaitės
Patį metą, kai buvo rengiamas interjeras, architektas Simonas Čaikauskas pokalbio metu apibūdino kaip išties įdomų. Anot jo, klientai buvo labai įsitraukę į visus procesus, pvz., visus brėžinius norėjo pamatyti „natūroje“ ir vietoje viską kartu išnagrinėti. Tai pat buvo ir su naujų daiktų pirkimu: baldais, paveikslais, meno dirbiniais. Užuot pasikliovę architekto siunčiamomis nuotraukomis, aprašymais, užsakovai kiekvieną jų norėjo išvysti būsimuosiuose namuose ir įsitikinti, ar jie tiks prie apšvietimo, kolorito. Kiti įrengimo procesai vyko sklandžiai, kaip sako architektas, viską daugiau mažiau pavyko įgyvendinti.
Šiuose namuose tarp skrupulingai atrinktų daiktų yra nemažai meno kūrinių. Vienas jų – žinomo dailininko Vytenio Lingio paveikslas. Interjerą puošia lietuvių menininkų lipdytos skulptūrėlės. Didžiąją dalį baldų: virtuvės komplektą, TV baldą, spintas, teko gaminti pagal individualius užsakymus Lietuvos baldininkams.
Vaidoto Darulio nuotr.
Pagrindinis interjero kūrėjų siekis – kad grįžus į namus daiktai nesukurtų triukšmo. Šeimininkai turi sugrįžti į ramią erdvę, kad galėtų atsipalaiduoti, netarnauti daiktams. Kitaip tariant, buvo vadovautasi principu – „kad nebūtų nei per daug, nei per mažai“. Šiuo principu buvo kuriamos visos erdvės, tačiau jos išlaikė savitumą. Kaip architektas pabrėžė, svetainei visada skiriama daugiau dėmesio. Tai natūralu, nes šeimininkai joje praleidžia daugiau laiko nei kituose kambariuose, priima svečius. Šiuo atveju ir pats namas buvo suprojektuotas, kad gražiausi panoraminiai vaizdai atsivertų būtent iš svetainės dalies. Norint šią vietą dar labiau išskirti, architektai suprojektavo vienetinio dizaino gipsinį šviestuvą palei stoglangį. Tai leidžia iškarto suformuoti minkštąją zoną apačioje, susidedančią iš staliuko ir fotelių. Ji tampa svetainės centru, apie kurį sukasi visas veiksmas.
Šiame name virtuvė sujungta su svetaine. Jos grindų tekstūra meniškai pratęsiama ant L raidės formos virtuvės baldų. Šiam tikslui panaudota mediena. Dar viena erdvė, kurią išskiria architektas, yra pirtis. Ji buvo kuriama kontrasto „šilta–šalta“ principu. Grindys, suolai, sienos – tai tarsi kapsulė, padaryta iš medžio. Ją nuo priešpirčio erdvės skiria lengva stiklo sienelė. Pastaroji kontrastiškai šalta, tarytum atspindinti temperatūrą, kurią žmogus pajus, išėjęs iš pirties. Tai dar vienas architekto meninis sumanymas. S. Čaikauskas siekė, kad priešpirtis taptų greitai pereinama zona, kuri trauktų kuo greičiau bėgti į pirtį sušilti ir atsipalaiduoti.
Vaidoto Darulio nuotr.
Vonios kambariai gana neutralūs, minimalistiniai, dekoruoti vienspalvėmis sienų ir grindų plytelėmis. Išsiskiria tik didžioji šeimininkų vonia, mat joje karaliauja tamsios spalvos. Čia tamsiais atspalviais atskirta „šlapioji“ zona, jos akcentu tampa dušas, o, siekiant išdidinti pačią erdvę, pasitelkti veidrodžiai.
Prieangyje architektai suprojektavo spintą, kuri dar labiau vizualiai išdidina šią zoną, sukuria tam tikrą siurrealumo ir žaismingumo iliuziją. Lipdamas šalia esančiais laiptais žmogus visada gali užmesti į juos akį ir regėti juose atspindžius. Šis meninis sprendimas suteikia ne tik savotiško kietumo, bet ir paslapties jausmą, kai matai pats save, o kartu ir aplinką, daiktus skirtingais kampais dėl L raidės formos spintos. Apskritai paėmus, šiuose namuose kiekvienas daiktas yra išjaustas, atliekantis tam tikrą funkciją, o bendras namų interjeras – tik įrodymas, kad ne kiekybei, o kokybei turi teikti pirmenybę žmogus, norintis gyventi švariuose ir harmoninguose namuose.
Daugiau nuotraukų:
Interjeras dalyvauja konkurse „Metų interjeras / Auksinė paletė’20“
