Nors šiomis dienomis apstu informacijos apie Lietuvos menininkus, ar iš tiesų apie juos žinome pakankamai? Dailininkai, rašantys poeziją, pasaulį apskrieję menininkų laiškai, artimųjų ir bičiulių prisiminimai – visa tai padeda sukurti naują iškilių asmenybių paveikslą. Būtent apie tai ir yra „Vilniaus galerijos“ rekomenduojamų knygų sąrašas, skirtas patyrinėti mažiau žinomas menininkų gyvenimo akimirkas.
„Summa: Lietuvių dailininkų poezijos antologija“ – tai knyga, visų pirma, skirta poezijos mėgėjams, tačiau turėtų sudominti ir norinčius naujai atrasti Lietuvos dailininkus ar geriau suprasti Sovietų okupacijos padarinius kultūrai.
Sovietmečio laikotarpis menininkams nebuvo lengvas – okupacijos gniaužtai stabdė menininkų veiklą, o daugybė parodų veikė vos keletą dienų. Visgi vyko neformalūs menininkų susibūrimai, buvo bandoma daryti bent dieną išsilaikančias slaptas ekspozicijas, o susibūrimų metu ne tik diskutuota apie naujas meno tendencijas ir idėjas, bet ir skaityta Lietuvos poetų bei pačių menininkų poezija. Literatūrinė plotmė leido dailininkams prabilti, pasidalinti savo mintimis, pasireikšti necenzūruotai kūrybai, meilei tėvynei. Šiame leidinyje nėra pristatomi menininkų dailės darbai, jų paveikslai – skaitytojui leidžiama susipažinti su kita dailininkų puse, dėmesį skiriant tekstams. Juk iš tiesų dailininkų poetinė kūryba gali būti traktuojama kaip lietuvių kultūros reiškinys, turintis ilgametę tradiciją.
Įsigyti knygą galite internetu.
Ši knyga puikiai tiks visiems, norintiems dar sykį, šį kartą – itin nuodugniai, pažinti lietuvių tapytojo, grafiko, ir aktyvaus kultūros veikėjo Algimanto Švėgždos (1941-1996 m.) gyvenimą, kūrybą ir indėlį į kultūrą. Kaip teigia viena knygos tekstų autorių, menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė, „dailininkas buvo tikras savo šalies ir viso meno pasaulio patriotas“. Vis dėlto jo kūryba iki šių dienų suvokiama labai skirtingai – vieni jį vadina maištininku, kiti ragina pažvelgti ne tik į menininko sukurtus darbus, bet ir į dienoraščius, kalbas. Ši knyga – galimybė neeilinę asmenybę pažinti naujai. Beje, menotyrininkė Monika Krikšopaitytė pabrėžia ir visapusišką leidinio kokybę: „Manau, sudarytoja su svarbiausiais iššūkiais susidorojo puikiai: brandžiausia kūryba pristatyta pirmoje leidinio pusėje, o jaunystės eksperimentai parodomi vėliau kaip teisėta menotyros tyrimo dalis. Tekstų autoriai – Aleksandra Aleksandravičiūtė, Viktoras Liutkus, Ramutė Rachlevičiūtė – Švėgždos kūrybą pažįsta gerai ir jų tekstai ne tik yra taktiški, taiklūs, bet ir atveria naujas gelmes. Tai vienas iš tų leidinių, kuriuos privaloma turėti ir beveik nebeįmanoma pranokti“.
Įsigyti knygą galite internetu.
Teatrologės Daivos Šabasevičienės knygoje plačiai pristatoma Lietuvos nacionalinės premijos laureato režisieriaus Jono Vaitkaus kūrybinė veikla. Apžvelgiami dramos spektakliai, sukurti Lietuvos ir užsienio teatrų scenose, operų bei kitų muzikinių kūrinių pastatymai, kino filmai, pateikiama teatrologinė jų interpretacija bei kritikos vertinimų spektras. Pridedama išsami Jono Vaitkaus pedagoginės veiklos Lietuvoje ir užsienyje apžvalga, režisieriaus mokinių- aktorių, dailininkų- režisieriaus darbo metodo vertinimai, išsamus 1974-2007 metais sukurtų spektaklių bei kino filmų sąrašas. Knyga gausiai iliustruota Jono Vaitkaus spektaklių ir aktorių nuotraukomis, scenovaizdžių eskizais, fotografijomis iš asmeninio režisieriaus archyvo. Prie knygos pridedama DVD plokštelė su Monikos Cikanavičiūtės ir Simono Glinskio sukurtomis spektaklių „Demonai. Nelabieji. Kipšai” ir „Pagalvinis” videointerpretacijomis.
Įsigyti knygą galite internetu.
Tai – leidinys, kuris sudomins muzikos pasaulio gerbėjus. Retas, besidomintis muzika, nežino operos karaliumi dažnai vadinamo artisto Vaclovo Daunoro ir jo efektingo, ilgo karjeros kelio. Nedaug Lietuvos ir net pasaulio solistų gali pasigirti tokia gausa titulų, galimybe net 10 sezonų dainuoti teatre „Metropolitan Opera“, o scenoje pasirodyti net su pačiu Luciano Pavarotti. Ne gana to, dar ir aktyviai prisidėti prie tuometinių visuomenės judėjimų už laisvę. Knygos pavadinimas atskleidžia ir knygos principą – atlikėjo paveikslą iš tiesų kuria jo aplinka – mokiniai, draugai, kolegos. Tarp jų ir tokie svarbūs žmonės kaip: Gražina Ručytė-Landsbergienė, Edmundas Gedgays, Jūratė Vyliūtė ir kt. Beje, leidinyje galima pažinti ir daug kam nežinomą solisto pusę – V. Daunoras daug laiko skirdavo tapybai, tad puslapius puošia jo paveikslų reprodukcijos.
Įsigyti knygą galite internetu.
Laiškai – kone intymiausia bendravimo forma, dažnai turinyje slepianti ir emocijas, nuotaikas, situacijų vertinimą. Ne išimtis ir lenkų bei lietuvių rašytojo, poeto, Nobelio literatūros premijos laureato Czesławo Miłoszo bei Paryžiuje ėjusio garsaus mėnraščio „Kultūra“ leidėjo bei redaktoriaus Jerzy Giedroyćo susirašinėjimas. Trijų dalių leidinys per dviejų iškilių asmenybių diskusijas, dažnai net ginčus, atskleidžia to meto politinius, visuomeninius ir, žinoma, kultūrinius įvykius. Vis dėlto, kaip ir visi laiškai, pastarieji leidžia pažinti ir dviejų veikėjų asmeninį gyvenimą, nuomonę ir pastebėti tarpusavio ryšį. Ši knyga patiks besidomintiems to laikmečio istorija, vykstančiais procesais, norintiems į juos pažvelgti per asmeninės patirties prizmę.
