Interjero autorės Irena Vanagaitytė-Jankavičienė ir Laura Vanagaitytė-Marozienė (interjero dizaino studija „Habitas“)
Nuotraukos Jevgenijos Žuk
Tekstas interjero dizaino studijos „Habitas“
Interjero tema pradėjo formuotis jau pirminiame namo projektavimo etape. Užduotis buvo nelengva – modernaus, kubo formos namo statyba sodų ir senų statinių aplinkoje. Pastatą projektavo architektė Raminta Žigunienė. Be jokių abejonių, kilo klausimų, koks būtent tai turi būti namas, kaip jis turi atrodyti, kokias medžiagas reikia naudoti, kad jis neatrodytų kaip svetimkūnis ir organiškai įsilietų į esamą aplinką. Deginto medžio fasado apdaila pasirodė geriausias pasirinkimas, nes ji suminkštino namo formą, suteikė jaukumo ir natūraliai integravo statinį į aplinką.
Jevgenijos Žuk nuotr.
Apanglėjusi mediena nėra naujovė, japonai ją naudoja ne vieną šimtmetį. Toks apdorojimo būdas labai tinka ir mūsų klimatui, nes apsaugo vidinę medžio struktūrą ir padaro ją atsparią bet kokioms oro sąlygoms. Kiekviena lentutė, priklausomai nuo deginimo laiko, įgauna skirtingą tekstūrą, atspalvį ir raštą. Būtent šis netobulas degintos medienos grožis įkvėpė ir paskatino ieškoti tokių interjero sprendimų, kurie padėtų atskleisti netobulų dalykų gražumą. Mediena tapo jungiančiu išorės ir vidaus elementu, ašimi, kuri japonų kultūroje yra vadinama vabi sabi. Tai – netobulo gyvenimo filosofija, kuri slepiasi įtrūkusiame puodelyje, sename krėsle ar savo rankomis padarytuose daiktuose.
Iš tiesų pagrindiniai šios koncepcijos autoriai yra šių namų šeimininkai, o mes, architektai ir dizaineriai, tik padėjome jiems realizuoti šią idėją. Nuostabu, kad jie ne tik turėjo savo namų viziją, bet ir aktyviai dalyvavo visame namo statybos ir įrengimo procese. Taip name atsirado ne vienas jų pačių rankomis pagamintas daiktas, vienas iš pavydžių galėtų būti laiptai. Svarstėme kelis laiptų apdailos variantus, vienas iš jų buvo lieto betono danga, tačiau kaip tik tuo metu prasidėjo pirmoji karantino banga, todėl, atsiradus daugiau laisvo laiko, šeimininkai užsiėmė savarankišku namų tobulinimu, patys nusišveitė ir padengė laku statybinio betono laiptus – išėjo tobulas vabi sabi.
Name yra ir daugiau rankų darbo daiktų, tai – stalelis iš ąžuolo storlentės, kuri buvo natūraliai sena, o ne pasendinta: ją tereikėjo nušveisti ir pritvirtinti kojas. Kojos buvo sukaltos iš deginto medžio likučių. Iš to paties deginto medžio buvo pagamintas ir Budos galvos pjedestalas. Bambuko stiebų mediena, atkeliavusi iš Gruzijos, tapo puikia alternatyva metaliniams vamzdžiams drabužinėje.
Jevgenijos Žuk nuotr.
Neabejotina sėkmė yra tai, kad turėjome galimybę dalyvauti pastato projektavimo procese nuo pat pradžios. Su architekte Raminta Žiguniene derinome namo fasado apdailą ir erdvės išdėstymą, daug bendravome su užsakovais, gilinomės į visas, net smulkiausias detales. Tai padėjo išvengti klaidų ir sukurti ne tik estetiškus, bet ir gyventi patogius namus. Kubo formos, 160 m² namas su 6 metrų aukščio lubomis kėlė daug iššūkių, reikėjo ieškoti nestandartinių sprendimų. Taip šalia deginto medžio sienų apdailos atsirado juodos lubos, juoda spalva tarsi ištrynė ribą tarp sienų ir lubų, išryškindama medienos tekstūrą. Žemai nuleisti šviestuvai taip pat padėjo sukurti erdvėje pusiausvyrą, juodų lubų fone jie mažai matomi, tiesiog atlieka savo funkciją.
Namo struktūra labai paprasta ir aiški – atvira gyvenamoji erdvė, o antresolėje – privati, čia judėjimas tarp vonios, miegamojo ir drabužinės sukasi ratu.
Pati namo koncepcija, kurią įkvėpė netobulo grožio estetikos samprata, lėmė medžiagų bei spalvų pasirinkimą. Iš tiesų tai daug improvizavome, derinome skirtingus stilius, čia galima rasti japandi, midcentury bei modernaus stiliaus elementų, interjero detalių ir paveikslų, atkeliavusių iš skirtingų pasaulio šalių. Kiekvienas daiktas, spalva ar detalė atneša savo emociją ir kuria atmosferą. Kalbant apie medžiagas, tai jų taip pat nemaža įvairovė, daug medžio, betono, akmens ir stiklo, skirtingų tekstūrų bei spalvų. Šią įvairovę vienija ir daro harmoningą pati pastato idėja ir noras sukurti atpalaiduojančią, ramią aplinką, namus, kurie atspindėtų juose gyvenančius žmones, jų pomėgius ir požiūrį į pasaulio įvairovę.
Jevgenijos Žuk nuotr.
Šis namas modernus ir patogus, tačiau išmaniųjų technologijų, kaip antai Dali apšvietimo sistemos, telefonu valdomos skalbyklės ar indaplovės, jame nėra, nes užsakovai nekėlė tokių reikalavimų. Moderniausias šio būsto elementas – virtuvė, susidedanti iš dviejų žemų, 4 metrų ilgio segmentų. Joje nėra viršutinių spintelių, tačiau telpa vos ne visas namų ūkis.
Vitrininiai langai tiesiog neatsiejama šio pastato interjero ir eksterjero dalis. Pirminėje statinio projektavimo stadijoje buvo planuojami vitrininiai langai iš abiejų namo pusių, tačiau, įvertinę aplinką, gana greitai šios idėjos atsisakėme, kuo labai džiaugiamės, nes skaidrus namas vizualiai gal ir atrodytų įspūdingai, tačiau nebūtų toks jaukus, be to, būtume netekę laisvos sienos paveikslų galerijai, kuri tik pradėta kurti.
Įgyvendindami projektą supratome, kad neprivalu būti dideliu japonų filosofijos žinovu, norint pritaikyti vabi sabi principus savo būste, nes nėra griežtų taisyklių, kaip namai turi atrodyti, tiesiog reikia praplėsti savo grožio supratimo ribas ir leisti sau gyventi taip, kaip norisi, o ne taip, kaip diktuoja tų ar kitų metų mada.
Daugiau nuotraukų:
Interjeras dalyvauja konkurse „Metų interjeras / Auksinė paletė’20“
