Visi žemiau išvardinti kūriniai ir kitos knygos internetu – elektroninėje parduotuvėje 2di.lt ir 2di pardavimo vietose.
„Iš esmės prozininkas privalo dirbti nuobodžiai kaip koks sargas. Minutė po minutės, valanda po valandos <…>. Aš esu iš tų žmonių, kurie sako atvirai, kad rašo ne jie. Rašau ne aš, kažkas rašo manimi.“ Ričardas Galvelis
Daugiau nei prieš dvidešimt penkerius metus išleistas „Vilniaus pokeris“ sukėlė tikrą sprogimą. 2009 m. romanas buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas JAV, kur pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. „Vilniaus pokerio“ leidėjas Prancūzijoje (2015 m.) šį romaną pristato kaip „galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą“, o prancūzų literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai ne tik nešykšti jam tokių epitetų kaip „tobulas“, „fantasmagoriškas“, „genialus“, bet ir lygina R. Gavelį su Kafka, Celine, Joyce, Faulkneriu, Orwellu ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais.
Knygoje „Vilniaus pokeris“ drąsiai ir atvirai tyrinėjami skaudūs Lietuvos istorijos bei lietuviškos dvasios dalykai. Autentiški įvykiai čia pinasi su neįtikimais, tarpais pasakojimas perauga į visišką fantasmagoriją, padiktuotą įaudrintos personažų psichikos. Tokiu rafinuotu būdu autorius stengiasi pavaizduoti Vilnių kaip ištisą pasaulį, realus Vilnius čia pasirodo kaip miestas vaiduoklis, miestas sapnas.
Tai knyga, kurią skaitant skirtingais gyvenimo tarpsniais, išryškėja vis kitos kūrinio reikšmės ir simboliai.
Mėgindamas įveikti vidinę krizę, romano veikėjas iš karščio nualinto Paryžiaus vyksta į Provansą. Išsinuomojęs atsitiktinį kambarį, nuo ryto iki išnaktų jis klajoja po kalnus ir levandų laukus – be prasmės ir tikslo. Net be vardo. „Tas, kuris apsistojęs pas Anne“, stengiasi išvaikščioti savo nerimą ir tuštumos jausmą, patirti kelionę kaip gyvenimą. Eiti – tai jo namai. Jo ėjimą persmelkia nuojauta, kad viskas jau įvykę, kad „šis visas gražumas prieš pabaigą“. Ir vis dėlto veikėjas įtraukiamas į sudėtingus namo savininkės, jos dukters ir atsiskyrėlės menininkės santykius. Nejučiomis jis ima gilintis į šių moterų pasaulius ir jas siejančias praeities paslaptis.
Valdas Papievis – Paryžiuje gyvenantis prozininkas. Už romaną „Eiti“ (2010) apdovanotas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Liudo Dovydėno premijomis, o už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką rašytojas įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Neseniai pasirodė ir rašytojo romanas „Ėko“.
Balys Sruoga (1896-1947) – lietuvių literatūros klasikas, be kurio neįmanoma įsivaizduoti XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūrinio gyvenimo. Rašytojo atsiminimų knyga „Dievų miškas“ vertinama kaip vienas originaliausių Europos memuaristikos kūrinių apie nacių koncentracijos stovyklas. Pirmą kartą atsiminimai išleisti 1957 m., autoriui jau mirus. Knygą B. Sruoga parašė vos per kelis mėnesius, tik grįžęs iš koncentracijos stovyklos. 2005 m. režisierius Algimantas Puipa kūrinio motyvais pastatė kino filmą.
„Riešutų duonoje“ nėra ilgų peizažo aprašymų. Trumpų – irgi. Čia žaidžiamas dvigubas žaidimas – pasakojama viena, o pasakoma kita. „Riešutų duona“ nėra literatūriška. Ji tiesiog gyva.
„Riešutų duona“ pirmąkart pasirodė praėjusiame amžiuje, 1972-aisiais, kai Lietuva dar buvo Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, o literatūros rašymas neretai priminė katės ir pelės (t. y. rašytojo ir cenzoriaus) žaidimą. Ją parašęs Saulius Šaltenis buvo vienas iš šmaikščiausių ir aštriausių šio žaidimo žaidėjų, nes sugebėjo ir kritikuoti okupacinę santvarką jai pačiai to nesuvokiant, ir parašyti nesenstančius kūrinius, kuriuos drąsiai galima vadinti gyvąja klasika. Knygos pasakojimas sukasi apie dviejų jaunų žmonių meilę pokario provincijos miestelyje, bet temų kūrinyje paliečiama gerokai daugiau.
„Altorių šešėly“ – svarbiausias lietuvių literatūros klasiko Vinco Mykolaičio-Putino kūrinys. Šis psichologinis romanas ypač svarbus XX a. ketvirtojo dešimtmečio literatūros kontekste, nes puikiai atskleidžia filosofinį pagrindinio veikėjo santykį su gyvenamuoju laiku. „Altorių šešėly“ pradėjo naują kelią lietuvių romano istorijoje ir iki šiol tebelaikomas geriausiu psichologiniu romanu lietuvių literatūroje.
Jei šią knygą paskutinį kartą skaitėte mokyklos laikais – tikrai nepasigailėsite Liudo Vasario pasaulį atradę iš naujo, įsigilinę į to laikotarpio visuomenės nuotaikas ir vyraujantį požiūrį.
Pirmoji „Silva Rerum“ dalis išleista… prieš daugiau nei 10 metų! Tad jei jau perskaitėte naujausias rašytojos knygas „Petro imperatorė“, verta dar sykį sugrįžti prie įtraukiančio, magiško, istorinių detalių pripildyto „Silva Rerum“ pasakojimo.
„Silva Rerum“ – lotyniškai „daiktų miškas“ – taip vadinta XVI–XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas? Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą – su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis, brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais – ir dovanoja tikrą kelionę laike.
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė yra dailės istorikė, Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarė, apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimu.
Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai – pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, praeities atsiminimus. Antanas Škėma (1910-1961) – vienas reikšmingiausių XX a. lietuvių literatūros kūrėjų, savo novatoriškumu sulaužęs nusistovėjusias normas. Rašytojo kūryba artima avangardui.
Autoriaus kūryba buvo smarkiai kritikuojama, parašyta „Balta drobulė“ ketverius metus nesulaukė leidėjo, o dabar tai – pripažinta lietuvių literatūros klasika. Ką šis kūrinys pasakoja šiandien?
Lietuvos rašytojų knygos ir kiti leidiniai – puiki idėja dovanai. Šias ir kitas knygas galite rasti e. parduotuvėje 2di.lt.
