Konkursas „Architectural Challenge“ organizuojamas jau šeštus metus. Jo idėja kilo modulinius pastatus bei mobiliuosius statinius kuriančiai kompanijai siekiant supažindinti architektus su moduline architektūra ir plačiau pažvelgti į modulių panaudojimo galimybes.
Konkurso tema kasmet parenkama pagal tuometes aktualijas, o dalyvauti gali visi – nuo architektūros studentų iki jaunų architektų įmonių. Šių metų užduotį – sukurti nedidelių atostogų namų šeimai projektą, padiktavo pasaulinė pandemija. Kaip teigia „Ryterna modul“ rinkodaros projektų vadovas Vainius Gabalis, pandemijos metu buvo pastebėtas padidėjęs žmonių noras įsigyti nedidelius modulinius namus ir pabėgti į gamtą. Konkurso organizatoriai šiemet sulaukė daugiau nei 200 tokių namų projektų iš 58 šalių.
„Urbanistams pandemijos tema yra jautri, nes iki šiol buvo tikima, kad sveikas ir tvarus miestas turi būti kompaktiškas ir tankiai apgyvendintas. Vis tik dabartinė situacija parodė, kad žmonėms svarbu turėti galimybę atsitraukti, dirbti arba gyventi atokiau, ir kartu jaustis komfortiškai“, – sako konkurso komisijos narys, architektas bei VGTU lektorius Ignas Uogintas.
Jo pastebėjimais, Vilnius nėra labai tankiai apgyvendintas, o štai kitose šalyse atsiskleidžia sudėtingesnė situacija: „Pavyzdžiui, bendraujant su kolegomis, kurie gyvena Niujorko centre, tenka išgirsti, kad tas nežmoniškas tempas ir miesto apgultis slegia. Tai aktualu visam pasauliui, tad 2020 m. konkursas ir buvo apie tą galimybę pabėgti, paprastai ir gražiai susikurti naują aplinką, tam pasitelkus modulinės sistemos namukus.“
Konkurso nugalėtojais šiemet tapo lietuvių dizainerių duetas Eglė Kliučinskaitė ir Marius Lukošiūnas. I. Uoginto teigimu, šis darbas puikiai atskleidė architektams svarbius principus – šviesos ir tamsos santykį, erdvių išdėstymą bei paskirtį, šeimos galimybę gyventi tose erdvėse. Antrąją vietą užėmė Viktoria Matryuk iš Rusijos, o trečiąją – Bartoszas Plaza iš Lenkijos. Papildomas paskatinimas skirtas Juliai Malkovai iš Rusijos. Minėti darbai atskleidė tolimesnes jų vystymo perspektyvas.
Dalyvių darbai vertinami anonimiškai, tad galimybių žinoti, kokios šalies atstovai kaip mato atostogų namus, nebuvo. Vis dėlto tam tikrų tendencijų išryškėjo. „Darbų sulaukėme labai įvairių – nuo standartinių jūrinio konteinerio tipo namukų, kuriuose tėra kambarys, sanitarinis mazgas ir vitrininis langas, iki labai kūrybiškų sprendimų. Pavyzdžiui, projektuose panaudojama daug medžio, net ir nedideliame namuke suformuojamos jaukios erdvės, kurias galima modifikuoti ir keisti jų paskirtį. To link galėtų sukti ir šiuolaikinė architektūra“, – teigia I. Uogintas.
V. Gabalio teigimu, šio konkurso nugalėtojų darbais jau yra dalijęsi „New York Times“, digitaltrends.com, inhabitat.com, archidaily.com ir daugybė kitų apie architektūrą rašančių interneto svetainių, tad sklaida suteikia papildomo žinomumo architektams.
Konkurso dalyvių darbus vertino nepriklausoma komisija, kurią sudarė architektai I. Uogintas bei Kęstutis Vaikšnoras, „Ryterna modul“ vadovas Andrius Orlovas, praėjusių metų konkurso nugalėtojas Giacomo Caputo ir architektas Donatas Cesiulis, konkurse dukart pelnęs trečiąją vietą.
„Nugalėtojai kasmet renkami pagal architektūrinį patrauklumą, originalumą, funkcionalumą ir galimybę tą idėją realizuoti bei pritaikyti gamybai. Tad, nors laimėtojai gauna piniginius prizus, architektus labiausiai motyvuoja galimybė bendradarbiauti įgyvendinant jų sukurtus projektus“, – argumentuoja V. Gabalis.
Kaip teigia V. Gabalis, šešerius metus rengiamas konkursas „Architetcural Challenge“ kasmet atskleidžia vis kitas modulių panaudojimo galimybes. Modulius pamažu atranda ir privatūs klientai, o tarp verslo klientų moduliai naudojami jau seniai.
„Modulius tiekiame vienuolikai šalių, daugiausia – Skandinavijos ir Vokietijos rinkoms, daugiausia dirbame su administracinių pastatų statyba. Pastebime, jog dideliems projektams moduliai padeda sutaupyti maždaug pusmetį, lyginant su tradicine statyba. Modulių privalumas tas, kad, kol yra tvarkomi statybų leidimai ir ruošiami pamatai, moduliai jau gali būti pradėti gaminti ir vėliau atvežti bei sujungti į vientisą pastatą. Negana to, gamybos metu moduliai įrenginėjami optimalioje techniniams procesams temperatūroje, o tai leidžia užtikrinti gerą įrengimo kokybę, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Galiausiai, moduliui pagaminti naudojamos tokios pat kokybiškos medžiagos kaip ir tradicinėje statyboje“, – modulių privalumus vardija „Ryterna modul“ rinkodaros projektų vadovas.