1965 metais duris atvėręs „Nykštukas“ dėl žaismingo bei jaukaus interjero, specialiai vaikams kurto valgiaraščio ir vitrinoje lakstančių voverėlių beveik trims dešimtmečiams tapo viena lankomiausių Vilniaus kavinių. Jos sienas puošęs Nacionalinės premijos laureatų Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus kūrinys, kurio fragmentas buvo pristatyti praėjusių metų vasarį, pilnai atgimė skaitmeniniu būdu „Vilniaus galerijos“ atkurtoje freskoje, kuri buvo eksponuojama „Litexpo“ (2 salėje) vyksiančioje parodoje „Menas interjerui 2019“.„Šiemet sukanka 60 metų nuo tada, kai menininkai B. Žilytė ir A. Steponavičius nutapė garsiosios „Nykštuko“ kavinės kūrinį ir 50 metų nuo tada, kai buvo pradėta tapyti Naujųjų Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ freska. Džiaugiamės, kad šia proga galime visuomenei pristatyti atgimusį unikalių Lietuvos menininkų darbą“, – sako projekto iniciatorius Audrius Klimas.
Pasak jo, „Nykštuko“ freskos atkūrimo darbai užtruko daugiau nei metus, tam prireikė ne tik šiuolaikinių technologijų, bet ir menininkės B. Žilytės pagalbos: „Dirbdami daugiausiai rėmėmės Kęstučio Stoškaus ir Antano Lukšėno fotografijomis, kurios darytos autorės prašymu, prieš pradedant ardyti kavinę. Kadangi freskos originalas buvo visiškai sunaikintas, pati menininkė nusprendė, kad, atgaminant spalvas, galima palikti šiek tiek vietos improvizacijai. Tuo tarpu piešinį dizaineris Darius Abromaitis atkūrė visiškai tiksliai, replikos dydis taip pat autentiškas.“
Kęstutis Stoškus ir Antanas Lukšėnas fotografuoja kavinės „Nykštukas“ freską, prieš ją sunaikinant | Birutės Žilytės archyvo nuotr.
Suniokota kavinės „Nykštukas“ freskos centrinė dalis | Birutės Žilytės archyvo nuotr.
Atkurta kavinės „Nykštukas“ freskos centrinė dalis | „Vilniaus galerijos“ nuotr.
Darbų procesas nebuvo lengvas, o sudėtingiausia buvo su centrine sienos dalimi, kuri kadaise suniokota, užliejus vandeniui. Vėliau dailininkai ją pertapė naujai, tačiau pirmoji freskos versija taip ir liko neužfiksuota kokybiškose nuotraukose. „Centrinę dalį teko po gabaliuką „surankioti“ iš daugybės mėgėjiškų fotografijų. Tai bus pirmas kartas nuo 1990 metų, kai ją ir vėl bus galima pamatyti gyvai. Lyginant su likusia „Nykštuko“ freska, centrinė jos dalis buvo sunaikinta aštuoneriais metais anksčiau“, – sako A. Klimas.
„Vilniaus galerijos“ darbų rezultatas – 31 kvadratinio metro dydžio „Nykštuko“ sienų tapybos replika, kurios piešiniai atspausdinti ant medžio (faneros) paviršiaus, dedant juos vienas ant kito ir taip sudarant reljefinį paviršių. Iš viso, naujajame spaude yra 4 sluoksniai, kuriantys 3D efektą. Kaip teigia projekto iniciatoriai, jo siekiant, darbų kaina gerokai išaugo, tačiau sprendimas pasiteisino, rezultatu labai džiaugiasi ir freskos autorė B. Žilytė.
Tris dešimtmečius gyvavusi kavinė „Nykštukas“ išsiskyrė modernistiniu interjeru, prie kurio įgyvendinimo prisidėjo žymūs to meto kūrėjai: architektai Zigmantas Liandsbergis, Jonas Kriukelis, dailininkai Laimutis Ločeris, jau minėti A. Steponavičius ir B. Žilytė.
Neatsiejama interjero dalimi tapo Eksperimentinio projektavimo biuro architektės Gražinos Tulevičienės kurti baldai, kurie taip pat atkurti parodai. Šio proceso metu bendradarbiauta su VšĮ „Dizaino fondu“, dizaineriu Šarūnu Šlektavičiumi, Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros absolvente Aurelija Andziulyte.
Sienų tapybos darbai buvusioje Vilniaus kavinėje „Nykštukas“ (1964). Algirdas Steponavičius | Birutės Žilytės archyvo nuotr.
Autorė Birutė Žilytė balandį vykusioje parodoje, skirtoje „Nykštukui“ | „Vilniaus galerijos“ nuotr.
„Nykštuko“ baldai buvo mediniai, itin paprastų konstrukcijų, tačiau kėdės išsiskyrė pintomis detalėmis, kurios buvo būdingos 7 dešimtmečio lietuviškų interjerų stilistikai, jungiančiai vakarietišką modernizmą su liaudies meno tradicijomis. Prisėdus ant jų parodoje buvo galima ir nusifotografuoti A. Steponavičiaus ir B. Žilytės kurtos freskos fone.
Tai – ne pirmas kartas, kai „Vilniaus galerija“ imasi menininkų A. Steponavičiaus ir B. Žilytės darbų išsaugojimo. 2018 metais skaitmeniniu būdu atkurta ir 1969-1972 metais Valkininkų sanatorijoje „Pušelė“ nutapyta freska. Jos fragmentą įsigijo MO muziejus – dabar kūrinys puošia minėtoje vietoje įsikūrusį bistro. Tuo tarpu freskos originalas, dar 2015 metais paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, iki šiol nyksta, nesulaukdamas reikiamos priežiūros.
„Labai džiaugiamės MO muziejaus iniciatyva, o kas bus su atgimusia „Nykštuko“ sienų tapyba, kol kas neaišku. Galima pasakyti tik tiek, kad galutinai užbaigus darbus atsirado daugybė galimybių panaudoti freskos elementus – įvairiuose leidiniuose, privačiuose interjeruose, dizaino srityje. Be abejo, būtų smagiausia, jei Vilniuje atsirastų vieta visai atkurtai „Nykštuko“ sienų tapybai. “, – sako parodos organizatoriai.
Birutės Žilytės ir Algirdo steponavičiaus kurtų freskų skaitmeninius atspaudus įsigyti ir apžiūrėti galite čia.
