Pranešimo spaudai nuotr.
„Ilgą laiką su prabanga asocijuotą daiktų gausą šiuolaikiniuose interjeruose mūsų šalyje keičia erdvės poreikis. Tai – daugeliui ekonomiškai sparčiai augančių bei modernėjančių visuomenių būdinga tendencija. Vis daugiau dėmesio skiriama šviesai, o gyvenimas namuose turi būti patogus – pastebime, kad populiariausi baldai ir kiti daiktai tampa vis funkcionalesni“, – sako „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas.
Architektūros ir urbanistinio dizaino studijos „Do Architects“ vadovė Sabina Daugėlienė taip pat pastebi, jog anksčiau vyravo baldų ir apdailos medžiagų stoka, tad būstai dažnai būdavo panašūs, o šaliai atgavus nepriklausomybę ši rinka sparčiai išsiplėtė ir atsirado platus interjero detalių pasirinkimas.
„Neretai buvo persistengiama renkantis ir derinant skirtingas apdailos medžiagas, gausiai dekoruojant. Tačiau jau kuris laikas matome, kaip žmonės renkasi patvarias, gražiai senstančias natūralias medžiagas. Daugiau dėmesio skiriama daiktų kokybei, o ne kiekiui, vis dažniau būsto dekoravimui pasirenkami meno kūriniai“, – teigia architektė.
Anot S. Daugėlienės, lietuviams renkantis interjero sprendimus, pastebimas dėmesys šviesai, funkcionalumui ir paprastumui. Minimalistinio, skandinaviško ir klasikinio stilių pasirinkimus lemia visuose šiuose stiliuose vyraujanti harmoninga aplinka ir troškimas būti natūralių medžiagų bei šviesos apsuptyje.
„Modernaus minimalizmo stilius pasižymi funkcionalumu. Tai iš pirmo žvilgsnio paprastas, mažai dekoro elementų turintis interjeras. Jo sėkmei itin svarbi darbų ir medžiagų kokybė, jų pasirinkimas – čia baldų ir detalių paprastai yra itin mažai, tad dėmesys sutelkiamas į kiekvieno daikto kokybę.
Skandinaviškas interjeras jau kiek laisvesnis, čia vyrauja natūralios medžiagos – medis, natūralūs audiniai, šviesos gausa“, – pažymi specialistė.
Pasak jos, turbūt sunkiausiai apibūdinamas yra klasikinis stilius – paprastai taip vadinami visi interjerai, kuriuose gausu tam tikro istorinio laikotarpio dekoro elementų, antikvarinių ar juos imituojančių baldų.
Apklausoje dalyvavusių dalyvių atsakymai taip pat patvirtino S. Daugėlienės minėtą šviesos ir harmonijos troškimą. Daugiau nei du trečdaliai respondentų įsirengdami būstą rinktųsi šviesius atspalvius (62 proc.), pastelines spalvas (33 proc.), o balta daugumai būtų vyraujanti spalva (63 proc.).
Pasak architektės, tokį pasirinkimą gali lemti baltos spalvos neutralumas. Ji nepabosta, puikiai atspindi šviesą, suteikdama erdvumo pojūtį, ir pabrėžia kitus interjero akcentus – meno kūrinius, nuotraukas ar baldus.
„Šiuolaikinio lietuvio interjero skonį labiausiai lemia tendencijos iš Vakarų šalių. Tai, kas tampa aktualu ar madinga Vakarų pasaulyje, atkeliauja ir į Lietuvą. Tačiau, žinoma, kuo daugiau keliaujame, skaitome ir domimės įvairiomis pasaulio kultūromis, tuo įvairesni tampa ir mūsų interjero pasirinkimai“, – atskleidžia S. Daugėlienė.
Kitos populiariausios tarp tyrimo dalyvių spalvos buvo geltona (38 proc.), žalia (31 proc.), ruda, mėlyna (po 23 proc.) bei raudona (18 proc.).
Baltos spalvos ir jos atspalvių interjerai dažniau dominuotų moterų, aukščiausią išsimokslinimą, didžiausias pajamas turinčių, miesto gyventojų svajonių butuose. Vyrai dažniau rinktųsi juodą, mėlyną ir žalią spalvų gamas. 18-25 metų apklausos dalyviai prielankumą reiškė juodai, mėlynai, raudonai spalvoms.
„Spinter tyrimų“ atliktame Lietuvos gyventojų nuomonės tyrime, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę dėl įsivaizduojamo tobulo buto pasirinkimo ir jo įrengimo, dalyvavo 1014 respondentų.
Apklausti gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, iš jų 61 proc. – 26-55 m. amžiaus. 46 proc. apklaustųjų buvo didmiesčių gyventojai, 26 proc. – mažesnių miestų/rajonų centrų ir 28 proc. – kaimo vietovių.
