Išsaugoti net detalių autentiškumą ar pasinaudoti naujosiomis technologijomis? Įkvėpti naują gyvenimą ar atkurti senąjį? Kuris kelias teisingesnis, kur yra tikroji vertybė, o kur tik jos šmėkla? Žurnalas „Structum“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga kvietė ieškoti atsakymų į šiuos klausimus nemokamoje konferencijoje „Antras gyvenimas – naujas gyvenimas. Restauracija. Renovacija“ kartu su Aurimu Sasnausku (A2SM), Kamile Lodaite iš biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ bei studijos „JDS Architects Brussels“ atstovu.Architektas A. Sasnauskas tikras – didžiausia klaida būtų saugoti pastatą tik dėl to, kad jis senas. Įdomias erdves ir vertingus elementus būtina prikelti antram gyvenimui, ypač turint omenyje, kad seni pastatai dažniausiai padiktuoja ir įdomius sprendimus. Kuo daugiau senų ir originalių elementų pritaikoma pastato interjere, tuo mažiau jis tampa tradiciškas ir tuo didesnę vertę įgauna. Konferencijoje A. Sasnauskas pateikė konkretų pavyzdį, kaip galima transformuoti seną pastatą, pritaikant jį naujiems poreikiams ir išsaugant jo vertingąsias savybes ar net išmaniai suteikiant antrąjį gyvenimą seniems originaliems pastato elementams.
Lodaitė, architektė iš biuro „G. Natkevičius ir partneriai“, atkreipia dėmesį, kad rekonstruojant, renovuojant, konvertuojant ar pritaikant pastatus naujai veiklai svarbu ne tik atkurti funkciją, bet ir įkvėpti naują dvasią. K. Lodaitė atskleidžia: ji su kolegomis yra išsikėlę uždavinį istorinėje terpėje rekonstruoti pastatus taip, kad jie įgautų visiškai naują funkciją, kitą dvasią, penktąją dimensiją. Tai nėra tik išdažytos sienos, sudėti langai ar pakeistas stogas – atsiranda kažkas kita. Architektė įsitikinusi, kad kurti istorinėje aplinkoje gerokai įdomiau nei plyname lauke. Konferencijų metu K. Lodaitė papasakojo, kaip formuojant naują Šančių kareivinių miestelio kompleksą buvo išsaugota jo urbanistinė struktūra, pastatų išdėstymas ir atkurta tai, kas išnyko, ne imituojant, o pridedant moderniausius elementus.
Garsiosios architektų studijos „JDS Architects Brussels“ atstovas Paul Arsene pabrėžia, kad praėjusiais metais jų studija rekomendavo rekonstruoti visus 100 % senų pastatų. Senieji pastatai sudaro 40–60 % statybos pramonės sugeneruojamo anglies kiekio ir noras paisyti šios jau padarytos žalos bei ją ištaisyti rodo, kad prasidėjo persiorientavimo era. P. Arsene tikras, kad istorija ne riboja architektus, bet siūlo idėjas ir įkvepia, o „nauja“ ir „senoji“ architektūra yra dvi tos pačios monetos pusės. Architektas pabrėžia, kad šiuo metu mes negalime sau leisti kurti projektų, kurių tiesiog nereikia, nes viskas veikia aplinką. Pasiekėme tašką, kai visa energija turi būti nukreipta į išlikimą. Konferencijoje P. Arsene pristatė naujo požiūrio paveiktą projektą „Iceberg“, kuris rodo ryškų siekį kiekvienu priimtu sprendimu mažinti arba naikinti nelygybę.
Konferenciją rengė architektūros ir interjero dizaino platforma „Structum“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga.
