Knygos apie Lietuvos ir pasaulio menininkes
Moterys nuo senų laikų menininkų mėgstamos kaip kūrinių objektai, bet jų, kaip meno kūrėjų, įnašas ilgai nebuvo ir iki šiol dar nėra deramai pripažįstamas. Dabar jos nebeprivalo kurti anonimiškai ar slėptis po pseudonimais, bet dar visai neseniai – 1989 metais – menininkių grupės „Guerrilla Girls“ („Partizanės“) narės išėjo į Niujorko gatves reikalaudamos atsakymo į klausimą „Ar tik nuogos moterys gali patekti į Metropolitano muziejų?“ Autorė glaustai ir patraukliai apžvelgia daugiau nei penkiasdešimties menininkių nuo XVII amžiaus iki mūsų dienų gyvenimą ir meną, sukurtą įvairiausiomis technikomis. Tarp autorės herojų – Artemisia Gentileschi, Marina Abramović, Yoko Ono, Cindy Sherman ir daug kitų kūrėjų.
Leokadija Aškelovičiūtė – viena ryškiausių XX a. Lietuvos baleto asmenybių, beveik trisdešimt metų šokusi pagrindinius vaidmenis Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre. Knygoje siekiama įvertini balerinos L. Aškelovičiūtės kūrybą, pateikti amžininkų prisiminimų bei to meto kritikos minčių apie šokėjos sukurtus vaidmenis. Atskirų vaidmenų apybraižos papildomos gausia fotografine medžiaga, kuri atspindi turtingą Leokadijos Aškelovičiūtės biografiją.
Ko gero, visi vilniečiai su meile prisimena mieste veikusią vaikų kavinę „Nykštukas“, o jei kada atkreipėte dėmesį į nutapytas šios kavinės sienas, tuomet tikrai pažįstate ir menininkę Birutę Žilytę. Ji – viena žymiausių Lietuvos grafikių ir knygų iliustratorių, Nacionalinės premijos laureatė. Jos kurtos iliustracijos pakeitė to meto požiūrį į vaikams skirtą dailę, o sienų tapyba tebenagrinėjama iki šių dienų. Į albumą dailininkė sudėjo svarbiausius gyvenimo momentus įamžinusias nuotraukas, tekstus, atsiminimus apie vaikystę ir, žinoma, kūrinių reprodukcijas. Gražiame, solidžiame leidinyje negalima nepastebėti vaikiško menininkės žvilgsnio, meilės ir švelnumo.
Fridos Kahlo gyvenimas ir kūryba buvo iššūkis jos laikmečiui. Ši moteris įkūnijo svarbias XX a. iliuzijas ir siekiamybes – Meksikos revoliuciją ir moters emancipaciją, liudijo begalinę aistrą gyventi ir kurti. Tokia aistra įveikia net fizinę negalią. Po mirties praėjus daugiau nei penkiasdešimčiai metų, F. Kahlo išlieka ryški modernizmo ikona, o jos paveikslų parodos toliau keliauja po didžiąsias pasaulio galerijas. Biografės ir istorikės Hayden Herreros parašytoje išsamioje Fridos Kahlo biografijoje itin detaliai, remiantis menininkės laiškais ir dienoraščiais, draugų ir mylimųjų laiškais jai ir gausybe pasakojimų, perteikta nepaprasta talentingos dailininkės gyvenimo istorija. Ši knyga – tiksliausia ir išsamiausia menininkės biografija.
Birutė Stančikaitė – dailės klasikė, viena žymiausių estampo kūrėjų, 2016 m. Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė. Vilnius ir gamta bei jos ciklai – labiausiai menininkę įkvepiančios temos. Savo kūrybinį kelią dailininkė pradėjo būtent estampais ir piešiniais. Netrukus B. Stančikaitė pamėgo litografiją, o kiek vėliau pradėjo ir tapyti.
Šiame albume – 79 svarbiausių Birutės Stančikaitės kūrinių reprodukcijos – nuo XX a. 8-o dešimtmečio gamtovaizdžių ir miestovaizdžių iki brandžiųjų estampų ir tapybos.
Vienintelė šiame sąraše atsidūrusi knyga vaikams, pristato 13 didžiųjų menininkių moterų, tarp kurių yra ir žymiosios Hana Hech, Liubovė Popova, Frida Kalo, Luiza Buržua ir kt. Skaitytojai ne tik susipažins su garsiausiais menininkių darbais, bet ir sužinos, kada ir kur šios moterys gyveno, apie ką svajojo ir kaip joms pavyko įsitraukti į meno pasaulį. Ši gausiai iliustruota knygelė papildyta laiko juosta, žodynėliu ir klausimais, kurie padės įtvirtinti įgytas žinias. Galbūt, pastarosios moterys ir jų ambicingi gyvenimai taps įkvėpimu?
2010-aisiais 750 tūkst. žmonių atvyko į Niujorko „MoMa“ muziejų pamatyti Marinos Abramović darbų retrospektyvos ir pabendrauti su menininke – tik žvilgsniu – per neįtikėtiną 700 valandų trukmės performansą. Šis įvykis dar kartą pademonstravo neeilinę menininkės vidinę stiprybę. Partizanų duktė M. Abramović augo Tito laikų Jugoslavijoje, auklėjama nenuilstamo darbo dvasia. Net prasidėjus tarptautinei menininkės karjerai jos gyvenimą vis dar kontroliavo motina – kasdien dukra namo privalėjo grįžti iki dešimtos vakaro. Tačiau M. Abramović smalsumas, bendravimo troškulys ir balkaniškas humoro jausmas buvo nenumaldomi – jie įsikūnijo menininkės kūryboje ir gyvenime. Marinos Abramović istorija – analogų neturinti menininkės karjera. Tai nuolatinis balansavimas ties baimės, skausmo, nuovargio ir pavojaus riba, kompromisų nepripažįstanti emocinės ir dvasinės transformacijos paieška.
